Patarei

Sekundėlei

Kai jau perstumdžiau baldus, susitvarkiau kambarį, pasigaminau rytojaus pusryčius ir pietus, suskaičiavau pinigus, pasiėmiau pinigų iš bankomato, atsispausdinau lapus, išgėriau vitaminus, nupiešiau piešinį, pasiklausiau muzikos, parašiau laišką, pabendravau su draugais, pažiūrėjau delfi video, patikrinau skaitomus tinklaraščius, truputį paverkiau, patikrinau, ar tikrai per rozetę geriau girdisi, ką kalba kaimynai, „perrefrešinau“ „snukiaknygę“, pasidažiau lūpas vazelinu, pažiūrėjau filmą, pasikalbėjau telefonu, išsikirpau foto iš žurnalo ir priklijavau ant sienos šalia baddog atvirukų, nuėjau į tualetą, išvėdinau kambarį, pauosčiau, ar nesmirda mano kojinės, atsigėriau kavos, susipykau su V ir perskaičiau kelis straipsnius apie darbą užsienyje,
tada atsiverčiau lapus rytojaus egzaminui ir pradėjau save graužti, kad štai jau 23:56, skauda galvą, dar reikia nueiti į dušą, aš baisiai noriu miego, rytoj man egzaminas, o iš 200 perskaičiau tik 1 lapą. Nusirašyti rytoj nepavyks, taigi susigadinsiu vidurkį, negausiu stipendijos, turėsiu mokėti už mokslą, mama manimi nusivils, pati savim nusivilsiu, draugai galvos, kad aš „buka“, man bus gėda, reikės eiti į perlaikymą, vėl mokytis, o paskui atsakinėti tikriausiai žodžiu. Ir taip galvodama pastūmiau lapus į šalį ir vėl įsijungiau pc. Sekundėlei.

Šiam pasauly visko būna

Šiam pasauly visko būna,
Šiam pasauly bus dar visko,
Daug labai keistų dalykų
Atsimerkęs pamatai.

Jaučiuos kartais gerokai nenormali, kad nemėgstu devyniais sluoksniais prisipudravusių merginų, kurių rankinukas su tūkstančiais blizgučių, ir kurios leidžia sau sėdėti svetimame kambary, prie svetimo interneto, šūkauti ir rėkauti, planuoti orgijas svetimame kambaryje, kalbėtis telefonu ir kas antras žodis ištarti "blet, nachui, achujenai pyze". Be visa ko dar čiupinėti ne savo daiktus ir ne tik ant visų tų daiktų bet ir ant tavęs atseit paslapčia "varyti".
Juk tokių oranžinių mergų - masės.
Ir joms pochui kiti, jos turi savo dolče gabbana už 180Lt ir joms gerai.

The Mentors‘ Day

What our mentees have done today was absolutely unexpected and awesome.

Asked to show their gratitude and love, they forced us to run up and down the stairs and around the cars, told as to string their shoes, to kiss the dorm keeper and asked to sing in the rain. Gave us a sufficient amount of alcohol and then showed an amazing play with the fire.

After that showed us a short movie and charged with all the “tortures” they experienced because of mentors. Some of us were “tormentors” because of taking sick Erasmus students to the hospital, someone wasn’t good enough by organizing a lot of events, someone was charged with making a breakfast to bed. How she could do that?..

They gave us roses, to each one of us, and mine Erasmus student gave me a special second one. ♥ We took tons of photos and there was a kitchen party after that.

Now – Woo club and after party there. Some of us are already absolutely drunk.

God help to survive till sunrise.

„Mokausi naktimis, miegu mintyse“

Štai tokia frazė vėl pradeda atitikti mano gyvenimą šiomis dienomis.


Erasmus student network (ESN) ir mentorystė, itin spaudžiantys mokslai,
vienas kitas pokalbis dėl darbo,
V sugrįžęs iš Švedijos.
Šeima, draugai.
Nauja kambariokė.
Šiandien dar tapau studentų atstovybės tarptautinių ryšių komiteto (SA TRK) nare.
Ir nors viso šito man jau daugiau nei pakanka, aplikavau dar į vieną veiklą.
Žiūrėsim, ar priims.
O gal dar į Erasmus pagaliau važiuoti?..
_
einu mokytis.

Molėtai

Sveiki!
Kalnais kalneliais, vingiuotais ir siaurais takeliais vakar pasiekėm Molėtus.
Jeigu kas primiršot, Molėtai – miestas rytų Lietuvoje, 30km į pietus nuo Utenos. Miestas nedidelis, iš visų pusių apsuptas ežerais. Todėl būtent jie ir buvo vienas mūsų kelionės tikslų.
Teko pabūti prie Siesarčio, Baltųjų Lakajų, Kirmelio, Bebrusų, Kamužėlio, Susiedo, Virintų, Želvos, Gilužio...maudėmės Luokesuose ir Rudesėly. Luokesų ežere dugnas - vien akmenukai, o štai Rudesėly jau gražus smėliukas. Ir šiaip gražu.

Tačiau O! Būtent prie Rudesėlio, vidury miško pirmą kartą nusėda akumuliatorius. Bandom stumti, tačiau labai karšta - nėr jėgų. Ir valgyti jau norisi... Išsikviečiam taksi su gnybtais, automobilis užsikuria. Nelieka laiko nei parduotuvėn maisto važiuoti, nei liūdėti, nei džiaugtis dėl viso šito, nes jau vėluojam į Molėtų astronomijos observatoriją, dieninę ekskursiją.

Tačiau nuvykus paaiškėja, kad nieko nepraleidom, priešingai - dar tenka palaukti. Observatorijoj visiška laisvė - jokių budinčių, jokių kontrolių, visi sau vaikšto atsipūtę ir džiaugiasi, kad patalpose vėsu. Galiausiai pasirodo gidas ir ekskursija prasideda.
Pirmiausia tenka kopti į vieną iš kupolų, kur mums pademonstruojamas 165 cm teleskopas - didžiausias ne tik Lietuvoje, bet ir visoje šiaurinėje Europoje. Gaila, skirtas tik moksliniam stebėjimui. Paskui paliekame kupolą ir lipame ant observatorijos stogo - gidas nutarė parodyti saulės dėmes.

Prie okuliaro pridedamas popieriaus lapas ir jame atsispindi saulės šviesa su keletu aguonos dydžio tamsių taškelių - tai saulės dėmės. Apie jas neseniai buvo rašyta internete čia ir čia.
Pažiūrėję į saulės dėmes, patraukiame į "power point" prezentacijoms rodyti pritaikytą auditoriją, kur, rodydamas nuotraukas, darytas iš kosmoso, gidas pasakoja, kaip žmonės keičia Žemės vaizdą. Nuotraukos tikrai įspūdingos - kad ir deimantų kasykla Sibire, Мирный mieste.

525 metrų gylio, o diametras siekia net 1,25km. Traukimo jėga virš kasyklos yra tokia didelė, kad po kelių malūnsparnių avarijų virš jos skraidyti uždrausta. (Į nuotrauką panašų vaizdą galite pamatyti ir googlemaps.lt)
Tačiau kad ir kokios gražios būtų nuotraukos, klausant gido pasakojimų vis atrodo, kad tą jau žinai, o šitą irgi esi kažkur girdėjęs... Na, o pabaigai gaunam progą susipažinti su kilogramą sveriančiu svečiu iš kosmoso - geležiniu meteoritu. Toks mažas ir toks sunkus! - stebėjosi visi. Tuo ekskursija ir baigėsi. Tačiau mūsų išvyka - ne.
Mūsų dar laukė naktinio dangaus stebėjimas Lietuvos etnokosmologijos muziejuje.

Tiksliai sutartu laiku, 22:45 mūsų pasitikti ateina guvus vaikinas. Jo vardas Martynas ir šiandien kartu su juo keliausime į kosmosą. Taigi pajudame didžiojo muziejaus bokšto link ir iškart labai apsidžiaugiame - yra liftas! Taigi nereiks lipti laiptais. Visgi vakaras jau, visi pavargę... Tačiau galų gale užropojus į didijį kupolą, visas nuovargis dingsta. Prieš akis - Riči – teleskopas su 80 cm skersmens pagrindiniu veidrodžiu. Tai Vokietijoje pagamintas profesionalus teleskopas, pritaikytas vizualiems stebėjimams ir dangaus objektų fotografavimui. Be to, tai vienas didžiausių iš visoje Europoje visuomenei skirtų teleskopų.
Mes susėdame ratu, kupolas atsidaro, šiek tiek pasisuka ir štai - dangus su daugybe ryškesnių ir ne tokių ryškių žvaigždelių. Gražu... Tuomet gidas pristato teleskopą, paaiškina jau Observatorijoje girdėtą teleskopo veikimo principą ir netrukus kviečia pasigrožėti dviem sesėm žvaigždėm. Viena jų - paauglė, lyginant su žvaigždžių amžiumi, taigi žėri melsvai. Jos sesė - jau penktą dešimtį įpusėjusi ponia, taigi šviečia tokia rausva, gal kiek orandžine spalva. Taip, tai nuostabu. Juk plika akimi to neįmanoma pamatyti! Bet nėra kada aikčioti - gidas jau kviečia apžiūrėti padrikąjį spiečių Persėjo žvaigždyne, paskui - Heraklio spiečių.

Į jį 1974 m. iš Žemės buvo pasiųstas radiosignalas – žmonijos laiškas protingoms būtybėms. Skriedama šviesos greičiu – beveik 300 tūkst. km per sekundę žinia tą, artimiausią Saulei žvaigždžių spiečių pasieks po 20 tūkst. metų. Dar tiek pat lauksime atsakymo, jeigu jis bus...
Taip pat Žiedo ūką. Planetiškasis Žiedo ūkas - apskritas labai retų dujų burbulas, kurio centre spindi žvaigždės. Žiūrint iš šono, kraštuose matoma daugiau švytinčios medžiagos negu centre, užtat ūkas atrodo panašus į žiedą.

Gidas aiškina, jog regime mūsų Saulės ateitį po 4,5 milijardo metų... Išeikvojusi vandenilį ir helį, Saulė ims gaminti sunkesnius elementus, nusimes dujų apvalkalą, išsiplės per visą regimą dangų, sudegins Merkurijų ir Venerą, lyžtelės Žemę, bet mūsų čia jau nebus... Tris tūkstančius metų skrieja iki Žemės to Žiedo ūko, mirusios saulės šviesa, bet astronominiu požiūriu, tai nedaug, nes ilgiausiai keliavusi iš mūsų visatos pakraštėlių šviesa mus pasiekė per 14 milijardų metų.
Desertui Martynas pristato Jupiterį, visame gražume su savo palydovais - Ijo, Ganimedu, Kalista ir Europa. Wow! Ir tie dryžiai Jupiterio puikiai matosi.

Wow! Jupiteris kol kas puikiai matomas ir plika akimi - tai tiesiog ryškiausias taškas danguje. Wow.
Ekskursija baigiasi, o link automobilio einu užvertusi galvą į dangų. Štai Grįžulo ratai, Jupiteris, o štai ir Paukščių takas - pirmą kartą regiu jį taip aiškiai, ryškiai. Ak!
Susėdus į automobilį paaiškėja, kad vėl nusėdęs akumuliatorius. Pirma valanda nakties. Tampa aišku, kad teks nakvoti. Tai gerai, kad įsidėjome miegmaišius!
Visiškoje tamsoje šiaip taip juos susirandam ir ką? Labanaktis. Pieva, miegmaišis ir giedras dangus. Ir krintančios "žvaigždės". O viena buvo su toookia uodega!..
Rytas. Dar vienas taksistas, ir mes vėl važiuojam. Šįkart geresniu keliu, pro Ukmergę. Tačiau net ir tai mūsų neišgelbsti - štai užsidega kaži kokia lemputė (???), tada akumuliatoriaus lemputė, o kuro rodyklė pradeda sparčiai leistis. Kas bus? Ar dar parvažiuosim iki Panevėžio? Raguvėlė, Velžys, dar 10km, štai Šilagalys... Ir automobilis užgęsta. Šįkart galutinai. Kuro 0. Elektros 0. Kažkokia žarna po mašina kabo... Tampa aišku, kad taksistai nebepadės. Tačiau juk visada yra avarinė pagalba kelyje! Paskambinam ir laukiam. Pusvalandis. 45 minutės. Skambutis. Pasirodo, mašina, turėjusi mus išgelbėti, išvažiavo į avariją kažkur. ?!?... bet už 15min atvažiuos dėdė su virve. Wohoo!
Dėdė atvažiuoja ir po ekstremalios kelionės (mūsų automobiliui gi stabdžiai nebeveikia!) pasiekiam autoservisą. Jis, aišku, kaip tyčia nedirba, bet mes bent jau Panevėžy. Vis ne prie Rudesėlio... Toliau - namai. Vanduo. Maistas. Poilsis. Valio.

Vasaros dieną

Vasaros dieną su visais daiktais parsikrausčiau iš Vilniaus į Panevėžį. Vasarai. Turėjau labai malonų pokalbį su mielu budinčiuoju, jis toks geras buvo ir visus metus ten, Vilniuje.
Vasaros dieną susitikau su sesyte ir Blake, sveikinau jas abi su gimtadieniais, gėriau arbatą, pliurpiau.


Vasaros dieną švenčiau močiutės ir brolio gimtadienius.
Dalyvavau „Tebūnie naktis“ (Vasaros kinas „Swedbank" terasoje, Kelionė ant pasaulio stogo - filmai apie Tibetą...) ir man visai patiko.

Vasaros kinas „Swedbank" terasoje. ~5h ryto.

Švenčiau Jonines - žaidžiau fultbolą, susiplėšiau kelnes, buvau apipilta vynu, stūmiau automobilį ir išsimurzinau nuo kulnų iki ausų - tikrąja ta žodžio prasme. Ai, dar 4h šašlykus kepėm :)
Maudžiausi.
Dalyvavau bananų baliuje (10kg bananų už 5Lt = bananai su ledais, bananų pyragas, blyneliai su bananais...) ir valgiau braškes. Ir serbentus. Ir agrastus. Ir žemuoges.
Pavėsyje prie upės skaičiau knygą.
Užsiregistravau suknyga.lt ->
Žiūrėjau filmus ir...

V menas. Mano kojytė.

Nuo ryt pradedu dirbti, tad tokio visiško atsipalaidavimo iki laiko nuovokos praradimo jau tikriausiai nebus, bet vasarai planų dar liko. Ir kiek daug! Huh, tikiuos, spėsiu viską.

Egzamino išvakarėse

20 metų tempdavau iki paskutinės akimirkos. Paskutinę akimirką padirbėdavau. Kartais spėdavau, kartais - ne. Nė karto nenudegiau, man sekėsi. Tačiau žinojau, kad vieną kartą nepasiseks. Tas kartas bus ryt. Einu miegoti, labanakt.

Jūra '09.

• Vaikas traukiny
  
• Stotėlė „Klaipėda“
• Žvirkelis
• „O šitą atiduokit“ (apie 2Lt monetą autobuso vairuotojui)
• Važiavimas autobusu per žolę
• Šlapias fontanas
  
• Žaibuota jūra
• Lietpalčiai
  
• Krentanti žvaigždė
• Žirgai saulei leidžiantis
• Šokinėjimas nuo suoliuko
• „Šilelis“
  
• „Paršelio rojus“
• Šokinėjimas per bangas
• Vafliai
• Naktinės maudynės

Vat vat

Tamsi šalta naktis. Staiga pasigirsta telefono skambutis. Apsimiegojęs mokytojas pakelia ragelį:
- Alio...
Balsas iš ragelio:
- Tai ką, bjaurybe, miegi?!
- Taip, o ką?
- O mes tai mokomės!!!

įskaita man šiandien.

Latte

Vos tik paskutiniai automobilio galą žymintys žibintai pasislepia už kampo, naktiniai „latte“ pasisedėjimai tęsiasi. Ir tikriausiai tęsis dar ilgai, na, nebent sveikata pasakytų griežtą ne arba prarasčiau savo žibintus.
Be įprastų kavos gėrimo, rašinėjimo ir skaitymo ritualų, šiąnakt dar ir žvaigždžių lietų užsigeidžiau pamatyti. Juk taip gražu, neįprasta ir net romantiška. Vis dėlto, pora valandų, praleistų užvertus galvą „ad astra“, pasibaigė tik mojavimu mėnulio mergaitei(išmuškit man tą kvailą pasaką iš galvos) ir nuosprendžiu pačiam mėnuliui: jis tikrai visai nieko. Jei nugalėsiu aukščio baimę, vieną dieną(ar naktį) aš ten nukeliausiu.

23:53pm.