Briuselis

Tebūnie naktis ir kiti dalykai

Seniai rašiau, bet paskutiniais mėnesiais tai tapo veikiau tradicija nei išimtimi, tai turbūt tavęs nenustebino.
Mokslai, darbas, santykiai, Vilnius, Panevėžys, Kroatija (?)...
Paskutinė naujiena ta, kad šiandien oficialiai man jau baigėsi sesija. Dėl darbo, sveikatos ir kitų problemų ne taip sėkmingai, kaip norėčiau, bet vis dėlto išlaikyti 6 egzaminai, parašytas kursinis. Daug bemiegių naktų, daug išgerta kavos, gerimax energetinių tablečių ir visokio kito brūdo. BT, CT, BPT, FT, NT, IT, SV. Ech, net nesitiki, kad jau viskas, kad jau knygos bibliotekon grąžintos ir belieka tik kospektų kalnus atrinkt, atiduot, išmest, kitus paslėpt. Valio. Aš jau, galima sakyt, viena koja ketvirtakursė. :)
Darbas. Naujas darbas mano, bet jau baigiu perprast savo pareigas ir užduotis, ir net kitus žmones pavaduot išeina. Štai šiom dienom pabuvau administratore, kadangi mūsų Itė diplomą laistė, o nuo kitos savaitės pavaduosiu atostogaut išeinantį savo pusiau bosą Rol. Atsimenu, kai pirmą kartą atėjau į darbovietę, pamaniau, kad fui, svetimi žmonės, be to, vyrai vien, aš čia tikrai nepritapsiu ir man čia nepatiks. Na, o šiandien čia dirba dar trys naujai priimtos mano draugės, o ir tie vyrai visai nieko pasirodė, daug juoko darbe, daug gimtadienių pastarosiom dienom. :) Kaip kalbėjom su Mar, jei tik alga dvigubai didesnė būtų, visai nebesiskųstume niekad.
V pagaliau Vilniuj. Turi jaukų butuką, kuris jau praktiškai tapo ir mano namais. Ir iki darbo gerokai arčiau nuo čia, ir upė, ir šiaip gera čia. Draugėm mano arčiau, nevietiniam jau čiužinuką suveikėm, Ugnė išbandžius sakė, visai kaip dormeo! Tai ir būnu čia - kadangi V lauk neveja - barakan jau retokai grįžtu, tik skalbt ir daiktų pasiimt, jau net pasiilgau visko ten, rimtai. Kad ir kaip keistai skambėtų.
Knygos... Pagaliau apie mokslus galima bent trumpam pamiršti, atsirado laiko grožinei literatūrai. Skaitau dabar kasdien J.Ivanauskaitės „Miegančių drugelių tvirtovę“, kol kas labai patinka. Kažkaip net nemaniau, kad Ivanauskaitės stilius man gali patikt. Bet va, skaitau godžiai: dažnai ir daug. Jau tik laukiu dabar, kada čia gamton išlėkus paskaityt, su drauge ar vienai, prie upės ar šiaip kur. Mmm.
Vasaros planai. Kiekviena mano vasara kupina planų, be jokios abejonės, ne išimtis ir ši. Joninės, šašlykai, braškės, granatai, Pinigų muziejus, Technologijos muziejus, yo-yo šaldyti jogurtai, Trakai, Jonų bažnyčios varpinė - tai vien pradžia to, ką beprotiškai tikiuosi nuveikti dar birželį! mmm... greičiau tegu brangusis visus diplomus gauna ir visus magistrinius stojamuosius išsilaiko. Kita savaitė - draugėms, o tada bus eilė ir jam.
Kalbant apie draugus, tai tiek daug žmonių noriu pamatyt! Pradedant mūsų Blake (čia, prisimenant senus laikus, aš tave taip blog'e vadinu, atseit, nuasmenintai :)), baigiant univero ir barako draugėm, inflatera (irgi nuasmenintai)... jau vien mamos mėnesį nemačiau.
Ak, tiek planų. O darbai ir reikalai šalia. Vis kaupiasi lipnūs lapukai (stickies), tiek rankinuke, tiek darbo kalendoriuj, ant sienos ir net kompe. Kad tik nieko nepamirščiau. Niekaip neapsisprendžiu, ką su ta Kroatija daryt, lyg ir turiu 70% laimės čia ir dabar, ir baisu, kad išvažiavus turėsiu tik 30%... O per artimiausią savaitgalį reikia labai daug ką nuspręst... Taip ir gyvenu.
__

Dar anądien buvom su Inflatera ir V Tebūnie nakty, arba, kaip dabar pervadino, Kultūros nakty 2012. Padalyvavom „Skani magija“ pasirodyme, pažiūrėjom, kaip baisiai lietuviai šoka flamenko, Rusų dramos teatre sudalyvavom spektaklio „Meška“ premjeroje. Spektaklio aprašymą galite rasti čia, tačiau, nors esmė buvo ta pati, mes žiūrėjom kiek kitą variantą su kiek kitokia pabaiga. Bet, nepaisant to, kad prastai matėsi iš balkono, tai spektaklis visai patiko. Na, ir galiausiai dar Užupy „Bardą be gitaros“ susiradom ir truputėlį pagal smagias dainas palingavom. Niekaip neatsimenu to bardo nei vardo, nei pavardės, bet šiaip jis iš Keistuolių ir dainavo, kad į Kazlą labai panašus. Tai va.

neskink penkialapio

neskink penkialapio, nevaryk Dievo į medį. 

Daugiau nieko šiuo metu draugas man ir negalėtų pasakyti. Kvepia alyvos panosėj, spingsi paskutiniai saulės spinduliai už horizonto - visai kaip prie jūros. Turiu šeimą, vaikiną, draugų. Turiu darbą, studijuoju nemokamai universitete. Mano mylimas žalias pavasaris: kvepia, kviečia, svaigina. Viso pasaulio muzika, knygos, filmai. Stogas virš galvos, galimybė keliauti. Noras rašyti, piešti, plaukti. Potvynis gėrybių: tik semk, griebk, tik spėk!


  kad tik nebūtų tyla prieš audrą.

praktikaprokuratūroj

Šis įrašas daugiau skirtas man,prisiminimui, nei tau. Bet visgi. Jei įdomu, ką žmonės veikia atlikdami praktiką prokuratūroj, gali paskaityt.
O prokuratūroj studentai susipažįsta su žymių politikų sūnumis, rašo įvairių procesinių dokumentų projektus - nutarimus, prašymus, lydraščius, kaltinamuosius aktus - praktiškai viską, ką rašo patys prokurorai. Be to, čia mes kopijuojam (juk be to nebūtų „tikra“ studentiška praktika, tiesa? ), gręžiam grąžtais ir siuvam ylom bylas, vieną tomą po kito. Einam kartu su prokurorais į teismus, važiuojam į įvykių vietas, bendraujam su ekspertais ir policininkais.Be to, prokuratūros studentai, jei labai pasistengia, gali susiorganizuoti ir ekskursiją į morgą.
Ne Vilnius city top 20, bet pamatyti visai verta. Širdis, smegenys, plaučiai, tas kvapas... Ir daug kraujo. Galvojau tau čia dar kokią nuotrauką įkelt, bet kad visos šiek tiek kraupios ir pamaniau, kad dar bloga tau pasidarys. Todėl vietoj nuotraukos suradau visai nieko filmuką, į kurį gana panašiai viskas vyksta realybėje. Tad jei skrandis ne pilnas ir nervai ne silpni, pažiūrėk:

Kraupiausia man - kad visus organus, o taip pat ir smegenis, sukiša maišan. Maišą - pilvan. Ir užsiūna. Į kaukolę dar popieriaus prikiša, kad skysčiai neišbėgtų, ir irgi užsiūna. Su tokiu storu, vilnoniu siūlu...

„Mokausi naktimis, miegu mintyse“

Štai tokia frazė vėl pradeda atitikti mano gyvenimą šiomis dienomis.


Erasmus student network (ESN) ir mentorystė, itin spaudžiantys mokslai,
vienas kitas pokalbis dėl darbo,
V sugrįžęs iš Švedijos.
Šeima, draugai.
Nauja kambariokė.
Šiandien dar tapau studentų atstovybės tarptautinių ryšių komiteto (SA TRK) nare.
Ir nors viso šito man jau daugiau nei pakanka, aplikavau dar į vieną veiklą.
Žiūrėsim, ar priims.
O gal dar į Erasmus pagaliau važiuoti?..
_
einu mokytis.

dabar galėčiau

Jei dabar galėčiau padaryti nuotrauką vaizdo, kuri matau pro savo kambario (Vilniuje) langą, tu pamatytum tamsų juodą rimtą mišką, šviesos ruožą vakaruose, kur saulutė ryškiai oranžinė leidžiasi į debesėlį, daug purpurinės spalvos aplink. Keliant akis dar aukščiau - rūstus apniukęs dangus, kamuoliniai debesys pilki ir tokie didžiuliai ir taip arti, jok atrodo, nors atsinešk kopėčias ir lipk ant debesų. Ir du daugiaaukščiai, vienas kairėje, o kitas dešinėj, tokie vienodi, tarsi rėmai mano vakaro panoramai. Gražu.
Tokių spalvų norėčiau ir savo blog'ui, tik šiek tiek šviesesnių.
Pilkos, purpurinės, mėlynos su oranžiniais akcentais.
-----
Per anglų seminarą šiandien užtikom labai jau intriguojantį video pranešimą apie 90 metų amžiaus moterį, kuri, rankai nesijaučiant tvirtai rašant popieriuje, prieš metus ar du atrado „bloginimą“. Rašo ji paprastai ir įdomiai, o labiausiai žavi tai, jog rašo ne todėl, kad reikia, ne todėl, kad kas nors liepia, bet tiesiog todėl, kad jai to norisi.
O ir šiaip, kiek močiučių žinai „bloginančių“? Jei mano močiutė ar prosenelė susidomėtų, man žinomų žmonių rate jau būtų dvi ar trys .
Phyllis Greene išgarsėjus ir jos blog'e pasipylus pagyroms iš įvairiausių pasaulio kraštų, nejučia susimąsčiau, kad, nors ir nesu garsi ir, matyt, niekada tokia nebūsiu, gal verta pradėti rašyti angliškai? Myliu lietuvių kalbą, bet juk taip smagu būtų, jei ne tik lietuvos žmonės, bet ir kiti, tarptautiniame lygmenyje, galėtų skaityti tai, ką rašau. Pavyzdžiui, tie užsieniečiai, kurių blog'us skaitau pati ir pan. Hm...ką manai?
-----
Jei dabar galėčiau padaryti nuotrauką vaizdo, kurį matau pro savo kambario langą, tu pamatytum...mane. Taip sutemo, jog horizonto liniją įžiūrėti sunku, o tie daugiaaukščiai dabar - tik lyg neryškios žvaigždelės šitam lietuje. Žaibuoja taip dažnai, kad jaučiuosi lyg paties Dievo fotografuojama, griaudžia taip smarkiai, kad įkaito delnai, o kūnų vis nubėga šiurpuliukai. O lietaus lašeliai barbena taip garsiai, jog tas mane ir stichiją skiriantis langas atrodo toks trapus - tuoj tuoj, ir įgrius visa į svečius.
-----
Niekaip neapsisprendžiu, ar verta dirbti šįmet mokslo metų metu. Antras kursas, rotacija laukia, o mano vidurkis tikrai ne iš tokių, kuris leistų atsipalaiduot ir mušt bimbalą vakarais kaip šis.
Be mokslų, dar yra mano "Erasmus kid" iš Vengrijos, kuris, nors ir labai savarankiškas, protingas ir visaip kitaip teigiamas, vis tiek reikalauja dėmesio. Ir gana aktyviai .
O kur dar visi mentorių susirinkimai, kiti renginiai, bei šiaip - draugai. Kai kurių (Blake!) visą vasarą nemačiau, tad belekaip norisi atsigriebt, be to, taigi aš ir į baletą-operą-operetę noriu! O dar V žinok iš Švedijos miškų, laukų ir ežerų žmonių išsiilgęs grįžta...
Lyg ir gerai būtų nedirbt, bet kai išsiuntus CV tą pačią dieną pakviečia į pokalbį, o po to pokalbio dar į vieną pokalbį, tai vis tiek namo išsišiepus ėjau. Daug kandidatų buvo, o pakvietė tai mane .
-----
Ir jei dar kartą pažiūrėtum į nuotrauką vaizdo, kurį dabar matau pro savo kambario langą, pamatytum juodulį ten, kur dieną būna miškas; pilką pokario dangų su pailgais, išdraskytais debesimis, du daugiaaukščius, kurių languose kažkodėl vis dar nedega šviesos, ir žaliai-geltonai-oranžiniai tolimą horizonto liniją, kokia, kaip aš įsivaizduoju, būna vakarais lotynų Amerikoj. Ir viskas pro tolygiai lietaus lašeliais padabintą langą - lyg užuolaidas naujas turėčiau. Ak.

100827

Nauja styga, nauji akiniai, nauji (labai) trumpi plaukai, nauja lova, auskarai, tašė. Persodinti kaktusai. Piniginė nauja.
Ir tarp visų naujų dalykų tas labai gerai pažįstamas rugsėjo pirmosios oras lauke. Vėjas, parudavus žolė ir medžiai ant lapų. Gilės. Kvapas... taip, būtent kvapas labiausiai.
Kvapas, kuris jau dvidešimt metų kasmet man praneša apie rudenį. Šiokią tokią pabaigą, ir pradžią.
Pabaigą visu pirma du mėnesius trukusio auklėtojos darbo šalia namų esančiame darželyje. Pabaigą pampersų keitimo, pasakų skaitymo, seilinukų plovimo, valgydinimo, rengimo prieš einant į kiemą ir grįžus iš jo, prieš einant miegot ir atsikėlus; šukuosenų mergiotėm darymo, grybavimo su mažaisiais - mat daržely tikrų tikriausi pievagrybiai auga! Vaikymosi pasiutėlių patvoriais, temperatūros matavimo ir vaistų girdymo sergantiems, „nupiešk man mamą, mane, tėtį ir sesę“ prašymų vykdymo, kasdienių frazių „verkti reikia, kai skauda“, „pažaidei, nebežaidi - susitvarkyk“, „susitvarkom ir einam plautis rankyčių“, „eik į tualetą ir tada rengtis“, „Ignai, Lukai, Martynai, miegok“, „Akvile, Gabriele, Rimante, nusisuki į sieną ir miegi“, „Ateik čia“ ir t.t. vartojimo, ėjimo į vaikiškus spektaklius tokius kaip „Čipolino nuotykiai“, mokymo kalbėti (kukulis, liepos mėn. atėjęs į darželį mokėjo sakyti tik „A“. Šiandien jis moka „B“, „Au au au“, „Ne“, ir „Ooo“), prasmingų pokalbių su vaikais ir viso kito. Ech, pasiilgsiu savo abiejų 9 ir 3 grupių. Auklyčių, auklėtojų ir visų vaikų. Laurynos, Vestinos, abiejų Lukų, Andrėjos, Rimantės, Igno, Evalduko, Benitos, Edgaro, Tomutės, Oresto su Deividu, Vikos ir visų kitų. 70 iš viso!

3 grupė liepą

Pradžią antro kurso, bendravimo su naujai atėjusiais grupiokais, naujų erasmus studentų, naujo būsto - turėsiu dviejų kambarių buto dydžio namo dalį su uždaru kiemeliu tik sau ir dar „lovą“ bendrabuty! heh, pradžią.
Nors vis kažkaip atrodo, kad tai vis jau ilgokai užsitęsęs vidurys.

I need to remember

2,3,4,5 – 7:30-22:30;
6,7,8,9 – laisva(9 matiekos egzas);
10,11,12(laisva, nes istorijos egzas),13 – 7:30-22:30;
14,15,16,17 – laisva;
...

Pusvalandis pavalgyti. Ir nesvarbu, kad aš nepilnametė. Juk greit būsiu.

Ir dar:
1. Augis
2. fizikos mokytoja Jurevičiūtė
3. Kornelija
4. vokiečių mokytoja(apvali)
5. Dėdė Juozas, teta Girėna
6. Monika
7. kaimynas(kur Citrę turėjo)
8. xxx iš darželio laikų
9. teta Rasita
10. Valdonė
11. Rokas


O dabar man reikia pamiegoti.

Rūpinkitės savimi visi.

Vasaris.

4. Stovėti. Skanuoti. Klaida. Taisyti. Kodas. Su mėsa kart du. Kodas. Su grybais kampuoti. Mažas maišelis 1007. Didelis maišelis 1006. Brangesnis. Burbuliai ir Kregždutės prie šokoladinių. O Marlboro auksinį turit? Kaip nežinai? Nepažįsti??? Tele-loto dar du. Morkos plautos, morkos neplautos. Paskutinė galiojimo diena – nukainoti, nuolaida. Kaip tai kortelės nenuskaito? Įdėk į celofaninį maišiuką. Patrink į džinsus. Labas papildymą. Už 10, už 5, už 3. Nebūna? Ne. O tai kad aš daugiau neturiu. 23 litai baltais centais. Klaida. Korekcija. Šitą išskaičiuokite. Tai kad tau išeina tiktai du Burbuliai, mažyli. Su mėsa. Su grybais. Su daržovėm. Pomidorai ispaniški, pomidorai lietuviški. Bananus sverti. Visus vaisius sverti. Čeburekai nesveriami. O kas čia toks? Dėk ant svarstyklių! Laba diena, mokytoja. O tu irgi iš JBG? O Simonos nepažįsti? Ačiū, mergaite. Šypsosi. O centų neturėsit? Ne. Mokėta. Turiu centų! Korekcija. Nors ne, neturiu... Korekcija. Turiu 17, taip bus gerai? 18 tele-loto bilietų ir tris labas-pildyk-ekstra papildymus. Prašau. Maišelis mokamas? O maximoj nemokamai duoda! Sekmės, mergaite. Šypt. Ačiū...