Rodomi pranešimai su žymėmis universitetas. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis universitetas. Rodyti visus pranešimus

2012 m. spalio 2 d., antradienis

Life, Erasmus, Croatia, Pula and other

Labas :)
Seniai rašiau jau - atrodo, kažkada mamos pasakyti žodžiai, kad kuo toliau, tuo mažiau žmogus laiko turi, vis dėl to tiesa.
Tiems, kas visiškai nežino, ką veikiau vasarą, galiu trumpai papasakoti, kad vasara buvo - darbas darbas, pagaliau pagal specialybę. Po darbo darbo būdavo V, draugai, Antakalnis - Žirmūnai - Baltupiai, gimtadienis Berlyne, o po gimtadienio ate ate Lietuvai.
Išvažiavau pusmečiui į Zagrebą, Kroatijos sostinę pastudijuot pagal Erasmus programą. Ir esu čia jau...vienuolikta diena.
Per tą laiką dar nebuvo, kad nieko neveikčiau - vis lėkdavom bėgdavom su Auste su reikalais ir pramogom. Bet apie viską trumpai ir iš pradžių.


Šeštadienis, rugsėjo  22d.
Iš Kauno lėktuvas buvo 14:20h, taigi šiek tiek anksčiau atvykom, sėkmingai pasvėrėm savo lagaminus, nusirengėm ir apsirengėm, paverkėm atsisveikinant, laukėm laukėm ir net nepajutau, kaip lėktuvas įsibėgėjo ir...pakilo. Tiems, kas dar nežino, tai buvo mano pirmas skrydis lėktuvu. Kaunas - Frankfurtas. Pora valandų, gražių vaizdų ir užgultų ausyčių ir nusileidom. Paplojom - kažkodėl nežinojau, kad įprasta tokiuose pigiuose skrydžiuose ploti sėkmingai nusileidus.
Frankfurte turėjom tik porą valandėlių, kurių užteko kavai ir pasiruošimui naujam skrydžiui... Vėl pakilom, dar kelios valandos, saulėlydis ir apie 20h nusileidom Pulos oro uoste. Iš ten - į pačią Pulą (už 15 kunų berods = 7.5Lt) , kur paaiškėjo, kad internete surašyti autobusų tvarkaraščiai neteisingi ir jokio autobuso į Zagrebą jau seniai nebėra. Bet mes nenusiminėm, net su mano suplyšusia taše nusliūkinom iki Pulos amfiteatro, kuris yra laikomas vienu iš didžiausių ir geriausiai iki mūsų dienų išsilaikiusiu romėnišku amfiteatru ne tik Kroatijoje, bet ir visame pasaulyje. Prisifotkinom ir pradėjom mąstyti apie nakvynę. Kaip tik tuo metu sutikom vietinį vaikiną, kuris sakė, jog yra iliuzionistas ar kažkas panašaus, kuris tuoj pat užsivertė mano tašę ant kupros ir susiruošė mus palydėti iki artimiausio hostelio. Visgi, pakeliui įsišnekėjus ir šiaip taip išaiškinus, kad mums būtina pigi nakvynė, vaikinas susimąstė, pradėjo galvoti, klausinėti vietinių praeivių ir skambinėti telefonu, kol galų gale sutikom tokią močiutę, kuri pažadėjo mus priimti nakčiai už 17 eurų žmogui. Tiesa, bobutė ne iš kelmo spirta ir kad susitartume teko tikrai ilgai pasiginčyti. Ir net ne angliškai, o kroatų-italų-rusų kalbų mišiniu. Pliusas tas, kad bobutė gyvena prie pat amfiteatro ir buto vieni langai į Adrijos jūrą, kiti - į tą patį minėtą amfiteatrą. Žodžiu, vieta nuostabi. O butukas irgi visai jaukus, kambary, kur miegojom, visur prikabinėta bobutės jaunystės nuotraukų, kai ji amfiteatre operos arijas atliktinėdavo arba kai „rock star“ buvo. Taip pat yra toks balkonas - pusiau terasa, su vaizdu į jūra. Nuostabu žodžiu.



Kai pinigėliai jau buvo sumokėti ir pagaliau gavom raktą, numetėm lagaminus ir tašes ir išlekėm į miestuką pasivaikščiot. Miestas mažas, bet smagus ir jaukus, naktį gražiai apšviestas su jaukiom senamiesčio gatvelėm, kartkartėmis primenančiomis Vilnių ir senove dvelkiančia architektūra...






 
Sekmadienis, rugsėjo 23d.
Šiaip taip atsikėlusios, nuėjom pas bobutę kavos prašyti. Sunkiai, bet šiaip taip išaiškinom, kad mes norim "kofės s mlijekom" ir dar karšto vandens košei iš pakelio, pradėjom šnekėti. Bobutė pasirodė esanti labai įdomi asmenybė, inteligentiška ir labai mumis domėjosi, nors niekaip nesuprato, kaip mes čia tokios "senos" studentės ir dar netekėjusios, ir net ne ispanės!
Tai va, buvo smagu, o jeigu važiuosi į Pulą, turėk omeny bobutės adresą:)

Pučic Koviška
Škalierova 9
09967-36125
Pula



Vėliau teko atsisveikinti ir tepu tepu iki stoties, dar pakeliui stabtelint prie amfiteatro. Sunku net patikėt tokį grožį matant, kad nesapnuoji.
Autobusas į Zagrebą, kiek pasiderėjus su vairuotoju, mums kainavo 120 kunų (60Lt) plius po 7 kunas už kiekvieną lagaminą. Patik kelionė - 3 valandų trukmės, bet mes snaudėm ir prabudusios žiopsodavom į kalnus, tai mums visai neprailgo. Popiet buvom Zagrebo autobusų stoty. Čia vėl prireikė vietinių studentų pagalbos, kad paaiškintų, kaip nusigauti iki studentų bendrabučių "Cvjetno Naselje". Laimei, dauguma kroatų labai šilti žmonės ir labai labai stengiasi padėti.
Kad ir nuvažiavus prie barakų, kai nežinojom, kur eiti, priėjo keli vaikinai, užkalbino ir iškart pasakė "follow us". :D Aišku, buvom nuėjusios ne į tą pusę. Tada nuėjom prie tokios kaip ir budėtojo budelės kieme, kur budėtojo aišku nebuvo, visa info kroatų kalba, tai tiek vaikinai dar tokie malonūs buvo, kad paskambino ir paprašė to dieduko, jog ateitų.
Diedukas atėjęs nė bum bum angliškai, tai vel teko visom kalbom šnekėt, kol supratom, ko jis iš mūsų nori, ir kol jis suprato, ko norim mes. Vis dėl to po kiek laiko gavom kambario raktus ir išėjom ieškoti barako. Radus, laukė dar viena staigmena - gyvensime 6tame aukšte ir nėra lifto! Labai smagu buvo tįsti lagaminus viršun, galvojom, kad numirsim iš to juoko. O tada prasidėjo nuotykiai Zagrebe ir pirmosios kelionės, apie kurias kitą kartą... :)

Kas nustebino:
  • Kroatai neturi/nenaudoja virdulių - pas kiek buvom, nei pas nieką nemačiau. Tik tokie metaliniai puodeliai, kur jie verda kavą.
  • Jie visą laiką geria kava. Ir dar valgo visokias bulkas ir bandeles iš kioskų, kurie yra ant kiekvieno kampo, vadinasi "Pekarnica" ir dirbą visą parą.
  • Pas juos nėra normalių užvalkalų antklodei. Tiksliau, yra, bet kažkodėl barake, o ir pas bobutę, gavom tik paklodes, ant kurios reikia užsikloti pledą ir miegoti (kaip vasarą).
  • Iš mūsų visi juokėsi, kai paprašėm pakeisti kambarį į, kaip buvo žadėta, į tokį, kuris yra su mini virtuvėle. Kuchnia kuchnia, išskyrus porą barakų, visuose kituose barakuose absoliučiai jokių virtuvių, nei bendrų, nei jokių nėra. Užtat yra pigių studentų restoranų, kuriuose būna pusryčiai, pietūs ir vakarienė, todėl dauguma juose ir valgo. Vis dėlto, kambarį su virtuvėle išsireikalavom.
  • Virtuvėlė yra, bet kai nuėjom paprašyt, kad sutaisytų sulūžusias kėdes, iš kurų vinukai užpakaliukan lenda, tai tas "kėdžių meistras", kuris, beje, irgi nekalba angliškai, sakė, kad jei lovos nesulūžusios, sedėtume ant jų. Arba ant žemės!
  • Žiauriai juokingi senoviniai langai pas kroatus ir langinės/žaliuzės. 

2012 m. birželio 21 d., ketvirtadienis

Tebūnie naktis ir kiti dalykai

Seniai rašiau, bet paskutiniais mėnesiais tai tapo veikiau tradicija nei išimtimi, tai turbūt tavęs nenustebino.
Mokslai, darbas, santykiai, Vilnius, Panevėžys, Kroatija (?)...
Paskutinė naujiena ta, kad šiandien oficialiai man jau baigėsi sesija. Dėl darbo, sveikatos ir kitų problemų ne taip sėkmingai, kaip norėčiau, bet vis dėlto išlaikyti 6 egzaminai, parašytas kursinis. Daug bemiegių naktų, daug išgerta kavos, gerimax energetinių tablečių ir visokio kito brūdo. BT, CT, BPT, FT, NT, IT, SV. Ech, net nesitiki, kad jau viskas, kad jau knygos bibliotekon grąžintos ir belieka tik kospektų kalnus atrinkt, atiduot, išmest, kitus paslėpt. Valio. Aš jau, galima sakyt, viena koja ketvirtakursė. :)
Darbas. Naujas darbas mano, bet jau baigiu perprast savo pareigas ir užduotis, ir net kitus žmones pavaduot išeina. Štai šiom dienom pabuvau administratore, kadangi mūsų Itė diplomą laistė, o nuo kitos savaitės pavaduosiu atostogaut išeinantį savo pusiau bosą Rol. Atsimenu, kai pirmą kartą atėjau į darbovietę, pamaniau, kad fui, svetimi žmonės, be to, vyrai vien, aš čia tikrai nepritapsiu ir man čia nepatiks. Na, o šiandien čia dirba dar trys naujai priimtos mano draugės, o ir tie vyrai visai nieko pasirodė, daug juoko darbe, daug gimtadienių pastarosiom dienom. :) Kaip kalbėjom su Mar, jei tik alga dvigubai didesnė būtų, visai nebesiskųstume niekad.
V pagaliau Vilniuj. Turi jaukų butuką, kuris jau praktiškai tapo ir mano namais. Ir iki darbo gerokai arčiau nuo čia, ir upė, ir šiaip gera čia. Draugėm mano arčiau, nevietiniam jau čiužinuką suveikėm, Ugnė išbandžius sakė, visai kaip dormeo! Tai ir būnu čia - kadangi V lauk neveja - barakan jau retokai grįžtu, tik skalbt ir daiktų pasiimt, jau net pasiilgau visko ten, rimtai. Kad ir kaip keistai skambėtų.
Knygos... Pagaliau apie mokslus galima bent trumpam pamiršti, atsirado laiko grožinei literatūrai. Skaitau dabar kasdien J.Ivanauskaitės „Miegančių drugelių tvirtovę“, kol kas labai patinka. Kažkaip net nemaniau, kad Ivanauskaitės stilius man gali patikt. Bet va, skaitau godžiai: dažnai ir daug. Jau tik laukiu dabar, kada čia gamton išlėkus paskaityt, su drauge ar vienai, prie upės ar šiaip kur. Mmm.
Vasaros planai. Kiekviena mano vasara kupina planų, be jokios abejonės, ne išimtis ir ši. Joninės, šašlykai, braškės, granatai, Pinigų muziejus, Technologijos muziejus, yo-yo šaldyti jogurtai, Trakai, Jonų bažnyčios varpinė - tai vien pradžia to, ką beprotiškai tikiuosi nuveikti dar birželį! mmm... greičiau tegu brangusis visus diplomus gauna ir visus magistrinius stojamuosius išsilaiko. Kita savaitė - draugėms, o tada bus eilė ir jam.
Kalbant apie draugus, tai tiek daug žmonių noriu pamatyt! Pradedant mūsų Blake (čia, prisimenant senus laikus, aš tave taip blog'e vadinu, atseit, nuasmenintai :)), baigiant univero ir barako draugėm, inflatera (irgi nuasmenintai)... jau vien mamos mėnesį nemačiau.
Ak, tiek planų. O darbai ir reikalai šalia. Vis kaupiasi lipnūs lapukai (stickies), tiek rankinuke, tiek darbo kalendoriuj, ant sienos ir net kompe. Kad tik nieko nepamirščiau. Niekaip neapsisprendžiu, ką su ta Kroatija daryt, lyg ir turiu 70% laimės čia ir dabar, ir baisu, kad išvažiavus turėsiu tik 30%... O per artimiausią savaitgalį reikia labai daug ką nuspręst... Taip ir gyvenu.
__

Dar anądien buvom su Inflatera ir V Tebūnie nakty, arba, kaip dabar pervadino, Kultūros nakty 2012. Padalyvavom „Skani magija“ pasirodyme, pažiūrėjom, kaip baisiai lietuviai šoka flamenko, Rusų dramos teatre sudalyvavom spektaklio „Meška“ premjeroje. Spektaklio aprašymą galite rasti čia, tačiau, nors esmė buvo ta pati, mes žiūrėjom kiek kitą variantą su kiek kitokia pabaiga. Bet, nepaisant to, kad prastai matėsi iš balkono, tai spektaklis visai patiko. Na, ir galiausiai dar Užupy „Bardą be gitaros“ susiradom ir truputėlį pagal smagias dainas palingavom. Niekaip neatsimenu to bardo nei vardo, nei pavardės, bet šiaip jis iš Keistuolių ir dainavo, kad į Kazlą labai panašus. Tai va.

2012 m. vasario 28 d., antradienis

praktikaprokuratūroj

Šis įrašas daugiau skirtas man,prisiminimui, nei tau. Bet visgi. Jei įdomu, ką žmonės veikia atlikdami praktiką prokuratūroj, gali paskaityt.
O prokuratūroj studentai susipažįsta su žymių politikų sūnumis, rašo įvairių procesinių dokumentų projektus - nutarimus, prašymus, lydraščius, kaltinamuosius aktus - praktiškai viską, ką rašo patys prokurorai. Be to, čia mes kopijuojam (juk be to nebūtų „tikra“ studentiška praktika, tiesa? ), gręžiam grąžtais ir siuvam ylom bylas, vieną tomą po kito. Einam kartu su prokurorais į teismus, važiuojam į įvykių vietas, bendraujam su ekspertais ir policininkais.Be to, prokuratūros studentai, jei labai pasistengia, gali susiorganizuoti ir ekskursiją į morgą.
Ne Vilnius city top 20, bet pamatyti visai verta. Širdis, smegenys, plaučiai, tas kvapas... Ir daug kraujo. Galvojau tau čia dar kokią nuotrauką įkelt, bet kad visos šiek tiek kraupios ir pamaniau, kad dar bloga tau pasidarys. Todėl vietoj nuotraukos suradau visai nieko filmuką, į kurį gana panašiai viskas vyksta realybėje. Tad jei skrandis ne pilnas ir nervai ne silpni, pažiūrėk:


Kraupiausia man - kad visus organus, o taip pat ir smegenis, sukiša maišan. Maišą - pilvan. Ir užsiūna. Į kaukolę dar popieriaus prikiša, kad skysčiai neišbėgtų, ir irgi užsiūna. Su tokiu storu, vilnoniu siūlu...

2011 m. gruodžio 4 d., sekmadienis

Linksmasis kalendorius 3k. (I)

* CT kontrolinis - gruodžio 5d. +
* AT sutartis - gruodžio 7d. +
* CT kolis - gruodžio 9d. +
* AT kolis - gruodžio 15d. +
* BT kolis - gruodžio 16d. +
* KT - gruodžio 29d. +
* AT - sausio 6d. +
* BPT - sausio 10d. +
* CPT - sausio 13d. +

prasideda jau... :)

2011 m. gegužės 21 d., šeštadienis

Erasmus studentai mano universitete (I)


Dažnai rašau apie mentorystę, kaip visko daug turiu nuveikti ir panašiai. Nuotraukų kartais irgi įdedu, bet ne tiek jau daug. O štai šiandien atradau vieną užsilikusį cd iš tų, kuriuos įrašom savo erasmus studentams prieš pat jiems grįžtant į šalis, iš kurių atvyko. Kadangi nuotraukų labai labai daug, net pačių geriausių labai daug, tai dalį įkelsiu čia, dalį - kitame įraše.
Galbūt ir tau tada bus lengviau suprasti, kodėl aš taip į Erasmus noriu. :)






 Nuotraukos Pavel - vieno labai talentingo erasmusiuko iš Lenkijos.

2011 m. gegužės 15 d., sekmadienis

Neptūnas ir Antanas

Atostogų pabaigai užtvirtinti pakliuvau į dar vieną kelionę su savo erasmusais. Važiavom pirmiausia į Neptūno mineralinio vandens gamyklą, o po to dar į Antano Česnulio skulptūrų ir poilsio parką.
Neptūno mineralinis vanduo išgaunamas Varėnos rajone, yra neįtikėtinai grynas ir išsiskiria mažu ištirpusių mineralinių medžiagų kiekiu. Pradėtas tiekti 1999m., „Neptūno“ mineralinis vanduo yra įtrauktas į oficialų visoje Europoje pripažintų natūralių mineralinių vandenų sąrašą. Kas įdomiausia, “Neptūno” buteliai yra specialiai sukurti taip, kad juos būtų patogu rūšiuoti. Specialių rievių dėka tušti buteliai yra lengvai suspaudžiami ir užima mažiau vietos konteineriuose, yra lengviau transportuojami. Pati gavau porą tų „suspaustų“ butelių - atrodo visai kaip mėgintuvėlis. Ir dydžio panašaus, ir formos. Kaip teigė gidė, ekskursijos po tą gamyklą retai kada organizuojamos dėl griežtų higienos reikalavimų, tačiau mums pasisekė ir pamatėm ne tik tuos suspaustus butelius, bet ir mašinas, kurios juos paverčia normalaus dydžio, taip pat galėjom pažiūrėt, kaip vyksta visas gamybos procesas.
Taigi visų pirma tie suspausti buteliai yra išpučiami, tada praskalaujami, į juos supilamas vanduo, uždedamas kamštelis, užklijuojama etiketė ir įspaudžiamas galiojimo ženkliukas. Po to buteliai supakuojami ir išvežiojami po Lietuvą ir kelias kitas šalis - net tokias, kaip Japonija. Daugumą veiksmų gamykloje atlieka specialios mašinos, prižiūrimos kelių darbuotojų, dirbančių visą parą. Įdomu būtų tai, kad šio mineralinio galiojimo laikas yra 1 metai, o pagaminti tokį vieną 1,5l butelį vandens kainuoja ne daugiau nei 50ct. Nežinau, kiek toks vanduo kainuoja parduotuvėje, bet tikiu, kad kokius 2 kartus tai tikrai daugiau. Atsidėkodama už vandenį, kuriuo mus pavaišino ir dar davė namo parsivežti, padarysiu bendrovei nedidelę reklamą ir pakviesiu užsisakyti šito puikaus vandens. Tai padaryti galite čia. Pasiskaičiuokit - gal pigiau nei pirkti iš parduotuvės?


 Kaip jau minėjau, pasipildę vandens atsargas, aplankėm A.Česnulio drožinių ekspoziciją Druskininkų rajone. Antanas Česnulis - vienas geriausių Dzūkijos skulptorių. Jo sodybos kieme stovi paties šeimininko suręstas vėjo malūnas, kurio keturiuose aukštuose išdėstyta A.Česnulio drožinių ekspozicija. Už malūno – akmenų siena su daugybe nišų, į kurias menininkai iš visos Lietuvos veža savo išdrožtus Rūpintojėlius (atrodo gana įspūdingai tokia gausybė vienoje vietoje), skulptūrinė kompozicija „Žmogaus ir medžio gyvenimas“, kompozicijos pasakų motyvais, bei daugybė kitų įdomių skulptūrų, iš kurių labiausiai man patiko skulptūra „Milžinas“.


Nuotraukoje ji atrodo visai mažytė, tačiau patikėkit, iš tiesų ji maždaug dviejų Sabonių dydžio. :)
Parkas įsikūręs šalia upelio, ir apskritai ten būnant tvyrojo tokia ramybė, taip gražiai čiulbėjo paukščiai, kad tikrai dar norėčiau ten sugrįžti. Be to, berods sutikom patį autorių - A.Česnulį, besidarbuojantį kieme. Žmogus labai malonus ir draugiškas, o mūsų erasmusiukai buvo itin patenkinti, gavę progą pademonstruoti savo lietuvių kalbos žinias. :) Sodyboje taip pat galima atsigerti natūralaus vandens iš žavingai apdrožinėto šulinio bei pasidaryti "pikniką" pavėsinėje ant upelio kranto. Be to, ir parko aplankymo kaina toli gražu nesikandžioja - suaugusiems 5Lt, studentams - tik 3.
Apibendrinant, kelionė tikrai buvo smagi - tokia tiek žinių suteikianti, tiek atpalaiduojanti. Ir šiaip, pagalvojau, kad nebūtina keliauti į užsienį, kad pamatytum kažką naujo ir gražaus. Apskritai, tiek Lietuvoje, tiek svetur - kelionės yra gėris. :)

Daugiau nuotraukų čia

2011 m. gegužės 9 d., pirmadienis

Linksmasis kalendorius IIk. pavasaris

  • BPT kolis - gegužės 10d. +
  • CT kolis - gegužės 16d. +
  • Informacinis ESN seminaras - gegužės 17d. +
  • CPT kolis - gegužės 20d. +
  • ESN mentorių atranka - gegužės 25d. +
  • ŠT gegužės 30d. +
  • APT – birželio 2d. +
  • TI – birželio 7d. +
  • BT – birželio 10d. +
  • CT – birželio 14d. +

Turiu gerą mėnesį parašyti 3 kolokviumus, išsilaikyti 5 egzaminus, parašyti ir apsiginti kursinį darbą, suorganizuoti atranką naujiems ESN nariams savo universitete. Taip pat aplankyti Klaipėdą (iki 06.11) ir sudalyvauti vestuvėse (06.18). Jei pavyks, susirasti darbą.
Iki šiol streso nejaučiau, tačiau dabar, kai žiūriu į šitą sąrašiuką ir suprantu, kiek daug pastangų reikės norint išbraukti kiekvieną punktą su prierašu „atlikta“, suprantu, kad laukia sunkios dienos. Bet I'll do it.

2010 m. gruodžio 14 d., antradienis

Linksmasis kalendorius II k. žiema


Gruodžio 15.d - Soc. tapatumo terminai + vaizdinė medžiaga +,
Gruodžio 16d. - Listening + ,
Gruodžio 16d. - BT kolis +,
Gruodžio 17d. - Summary +,
Sausio 4d. - Speaking +,
Sausio 10d. - Ekonomika + ,
Sausio 14d. - Politologija +,
Sausio 18d. - AT +,
Sausio 21d. - Soc. sauga +.

2010 m. lapkričio 25 d., ketvirtadienis

Atmintis ir mind map'as

Šiandien buvau dviejų valandų seminare apie atmintį ir mind map'ą. Likau sužavėta, tad trumpai papasakosiu apie tai ir tau. Sesija tai artėja...
Taigi seminaras susidėjo iš dviejų dalių - dalies bendrai apie atmintį ir iš antros dalies - apie mind map'ą. Apie atmintį kalbėjo MRU psichologas, lektorius A.Kuzinas, o apie Mind Map'ą - A.Šarakojis - vienas Lietuvos π čempionato laimėtojų, taip pat Konstitucinio egzamino laureatas. Abi personos labai charizmatiškos, tačiau šis įrašas ne apie juos.

Atmintis – tai individo gebėjimas įsiminti, sisteminti, išlaikyti tai, kas patirta ir prireikus vėl grąžinti šią informaciją į sąmonę, ja remtis mąstant ir elgiantis.
Atmintis gali būti trumpalaikė (kelių sekundžių trukmės) ir ilgalaikė (iki kelių dešimtmečių trukmės).
Atmintis taip pat skirstoma į deklaratyvinę - sąmoningą (kurią galima išreikšti žodžiais) ir nedeklaratyvinę - nesąmoningą (pvz. gebėjimas važiuoti dviračiu).
Atminčiai ypatingą reikšmę turi kartojimas, kuris gali būti
  • mechaninis, liaudiškai tariant „kalimas“ ir
  • detalusis kartojimas - siejimas su jau turima patirtimi.
Mechaninio kartojimo dėstytojas nerekomenduoja, kadangi toks kartojimas „sunkiai patenka į ilgalaikę atmintį“, o jei ir patenka, tai dažniausiai labai trumpam.
Tačiau pagrindinė taisyklė yra ta, kad kuo informacija apdorojama giliau, tuo ji ilgiau išlaikoma. Paprastai tariant, jei „kali“, ko nesupranti, tai iškaltą informaciją greitai užmirši.
Paties užmiršimo lygis priklauso nuo laiko. Jei tą pačią dieną po informacijos gavimo atsimenama pakankamai daug, tai jau antrą dieną atsimenama 50% mažiau, o po mėnesio...
Kodėl žmonės užmiršta? Kaip pagrindinės, išskiriamos trys priežastys: informacijos nykimas, informacijos slopinimas ir užuominų nebuvimas. Aš čia per daug neišsiplėsiu, tad jei tau įdomu, teks pasidomėti - pagooglinti.
Įdomus dalykas yra tai, kad jei informacija ir atsimenama, ji dažnai atsimenama klaidingai. Kodėl atsiranda tos klaidos? Pagrindinės priežastys, anot A.Kuzino, yra šios:
  • Prisiminimai ne tiksliai atgaminami, o sukonstruojami;
  • Konstruojant remiamasi jau turimomis žiniomis, įsitikinimais ar net emocinėmis būsenomis.
Paprastai tariant, norėdami atsiminti, kokiu autobusu šįryt važiavome, tikriausiai autobuso vaizdo neprisiminsime, o tiesiog sukursime: juk puikiai žinome, kaip atrodo tie autobusai: kokios jų spalvos, kad dažnai juose būna nešvaru ir pan. Juolab, jei šįryt važiuodami autobusu buvome blogos nuotaikos, tikėtina, kad ir autobuso vaizdą kursime ne šviesų, o gerokai tamsesnį, niūrų.
Tai kaipgi atsiminti geriau ir išvengti klaidų? Pagrindiniai principai yra šie:
  • Dirbti su informacija:
  1. Kartoti,
  2. Struktūrizuoti (mind map'as?),
  3. Naudoti užuominas (pavyzdžiui, atsiminti, kad mokantis svarbią fizikos formulę, pro langą praskrido paukščiukas),
  4. Pasitelkti vaizduotę (kuo keistesnius dalykus įsivaizduosi, tuo geriau),
  5. Analizuoti (vienas būdų - „kabinėtis“ prie skaitomo teksto),
  6. Sieti su patirtimi;
  • Nepasilikti visko paskutinei nakčiai(!!! - pasilikęs viską paskutinei nakčiai negalėsi įgyvendinti visų kitų čia išvardintų punktų, kurie yra labai svarbūs geriems rezultatams pasiekti);
  • Valgyti („normalų“ maistą, tačiau ne mokymosi metu);
  • Miegoti (A.Kuzinas siūlo prieš egzaminus pamiegoti bent 10 valandų. O jei taip atsitiko, kad visą naktį mokeisi - bent valandėlę.)
Apie kiekvieną šitų punktų galima kalbėti plačiau, tačiau gal geriau paliksiu tai specialistams. Juk ir šio įrašo tikslas - ne išdėstyti psichologijos paskaitą apie atmintį, o tiesiog sudominti, nurodyti kažkokias tai gaires ir skatinti domėtis patiems.
Kaip teigia specialistai, dėmesys išlaikomas 0,5-1h, tačiau visai naudinga daryti tam tikras pertraukėles. Kita vertus, kai kuriems žmonėms reikia gan daug laiko „įsivažiuoti“, tai tada jiems rekomenduojama tų pertraukėlių nedaryti arba daryti rečiau.
A. Šarakojis parodė įdomų filmuką iš savo praktikuojamo sporto. Žiūrim:

Awesome Memory: German Speed Cards Record

Tiesa, šis 27,36 laikas dabar jau yra pagerintas, beje, to paties žmogaus, ir pasaulio rekordas šiuo metu yra 21,90 s. Video filmuką apie šitą pasaulio rekordą gali pamatyti čia.
Manai, negalėtum to pakartoti? Tu labai klysti! Tu gali. Ir dar geriau!
Kaip tai padaryti? Ogi sujungti savo kairiojo (atsakingo už logiką, žodžius, sąrašus...) ir dešiniojo (atsakingo už ritmą, spalvas, vaizduotę...) smegenų pusrutulių darbą.
Tam yra pasitelkiamos įvairios sistemos: grandinės, "loci" (kelionės)...
Pakalbėkime apie kelionės sistemą. Kaip ją naudoti?
Tu turi susikurti kelionės maršrutą, įsimenant objektus paeiliui. Kad geriau suprastum, apie ką aš čia kalbu, štai tau dar vienas filmukas:



Gražiai viskas atrodo, bet nemanai, kad tai veikia? Mes irgi nemanėm, kol neišbandėm! A. Šarakojis liepė sugalvoti 10 bet kokių žodžių, paskui pritaikėm minėtą kelio metodą.
Žodžiai buvo tokie:

  • Stalas
  • Gėlė
  • Katalizatorius
  • Špinatai
  • Transformeris
  • Multiplikatorius
  • Signifikatas
  • Nuobodyla
  • Rūgštus
  • Pikachu (pokemonas toks)
Susikūrėme sau maršrutą: Gedimino pilis -> Katedra -> Kudirkos aikštė -> McDonaldas -> Seimas.
Kas toliau?
Istorija keliaujant: Gedimino pilyje stovi stalas, ant stalo gėlė. Prie Katedros stovi mašina, kur masiškai dalinami špinatai. Kudirkos aikštėje piešiami transformeriai. McDonalde mums tenka pavaduoti nuobodylą, o Seime priimamas „negeras“ įstatymas ir todėl rūgštimis spjaudosi Pikachu.
Sukūrus šią istoriją, toliau tęsiamas seminaras.
Tai kaipgi vis dėlto įsiminti visą kortų kaladę? Ogi paversti kortas žmonėmis ar daiktais (pvz dešimt būgnų - šaldytuvas) ir išdėlioti juos maršrute. Paprasta, tiesa? :) Faktas, kad pasiekti 20s greitį įsimenant visą kortų kaladę iškart nepavyks, o ir kam tą kaladę įsiminti? Atrankos į Lietuvos Talentus jau baigėsi, o tam, kad pasipuikuotum prieš draugus, reiktų įdėti (per)daug pastangų. Tačiau, o čia ir visas gėris, šį metodą galima panaudoti savo kasdieninėje veikloje - pavyzdžiui, mokantis ar įsimenant naujų pažįstamų vardus.
Kaip tuos vardus įsiminti? A. Šarakojis siūlo naują vardą
  • susieti su žmogumi, kuris turi tokį patį vardą - įsivaizduoti tuos du žmones atliekant kažkokią tai bendrą veiklą;
  • susieti su to vardo reikšme (Petras kažkokia kalba reiškia akmenį. Tad, jei žinai šitą reikšmę, susipažinęs su Petru, tiesiog įsivaizduok jį ridenantį Puntuką);
  • susieti vardą ir tuo pačiu žmogų su aplinkybėmis;
  • susieti su veido bruožais;
  • susieti su vardo ar pavardės šaknimi (pavyzdžiui, Almantas - alimentas).
Vienas iš būdų įsiminti - konspektavimas. Tačiau jis dažniausiai naudingas tik pačiam konspektuojančiam, o ir šiaip turi daug minusų: sunku atsiminti, sugaištama daug laiko, mums nusibosta ir mes pavargstame, mažėja dėmesys, dėl ko progresas yra lėtas, prarandama motyvacija. Ką daryti? Pasitelkti mind map'ą!


Pagrindiniai mind map'o principai pagal A.Šarakojį yra šie:
  • Kuo daugiau spalvų;
  • 3D efektas;
  • Būtina visada naudoti centrinį paveikslėlį + tame paveikslėlyje turi būti mažiausiai 3 spalvos;
  • Kuo daugiau paveikslėlių visame mind map'e;
  • įgyvendinti struktūrizacijos ir klasifikacijos principus;
  • kuo įvairesnis raidžių dydis ir forma;
  • naudoti tik spausdintas raides;
  • žodžio ilgis turi atitikti linijos ilgį;
  • šaka turi savo spalvą;
  • pagrindinės šakos - storiausios.
Taip pat svarbu vystyti savo stilių, naudoti numeraciją, simbolius ir griežtą hierarchiją.
Kodėl mind map'as gerai? O todėl, kad
  1. sutaupomas laikas,
  2. koncentracija išlieka ilgiau,
  3. įsiminti yra lengviau.
Veikia tai ar ne, nežinau. Tačiau A. Šarakojis teigia, kad šį metodą naudoja pats ir tai sėkmingai leidžia jam turėti 8 ir mokytis nemokamai. O ko daugiau reikia?..
O vis dėlto, jei tau reikia daugiau, gali pasiskaityti Tony Buzan knygą „Lavinkite atmintį“, kuri, tiesa, jau truputį atgyvenusi arba parašyti pačiam A.Šarakojui. Jo kontaktų taip viešai neskelbsiu, na, bet tu visada gali parašyti man ir tų kontaktų paprašyti. Na, o lektoriaus A.Kuzino kontaktus taip pat nesunkiai gali rasti MRU interneto tinklalapyje.
Na, ir pabaigai, kaipgi pasibaigė mūsų kelionės metodo bandymas? Ogi puikiai! Tiesa, ne visi, bet dauguma iš mūsų po seminaro sėkmingai atsiminėme visus 10 žodžių. Ura!

2010 m. lapkričio 5 d., penktadienis

The Mentors‘ Day

What our mentees have done today was absolutely unexpected and awesome.

Asked to show their gratitude and love, they forced us to run up and down the stairs and around the cars, told as to string their shoes, to kiss the dorm keeper and asked to sing in the rain. Gave us a sufficient amount of alcohol and then showed an amazing play with the fire.

After that showed us a short movie and charged with all the “tortures” they experienced because of mentors. Some of us were “tormentors” because of taking sick Erasmus students to the hospital, someone wasn’t good enough by organizing a lot of events, someone was charged with making a breakfast to bed. How she could do that?..

They gave us roses, to each one of us, and mine Erasmus student gave me a special second one. ♥ We took tons of photos and there was a kitchen party after that.

Now – Woo club and after party there. Some of us are already absolutely drunk.

God help to survive till sunrise.

2010 m. rugsėjo 28 d., antradienis

„Mokausi naktimis, miegu mintyse“

Štai tokia frazė vėl pradeda atitikti mano gyvenimą šiomis dienomis.


Erasmus student network (ESN) ir mentorystė, itin spaudžiantys mokslai,
vienas kitas pokalbis dėl darbo,
V sugrįžęs iš Švedijos.
Šeima, draugai.
Nauja kambariokė.
Šiandien dar tapau studentų atstovybės tarptautinių ryšių komiteto (SA TRK) nare.
Ir nors viso šito man jau daugiau nei pakanka, aplikavau dar į vieną veiklą.
Žiūrėsim, ar priims.
O gal dar į Erasmus pagaliau važiuoti?..
_
einu mokytis.

2010 m. gegužės 15 d., šeštadienis

Mentorių dienos

O buvo visko. Nuo rimtos paskaitos plenarinėje sesijoje iki vaidinimo pristatant darbo grupelėse rezultatus. Nuo tolerancijos homoseksualams mokymų iki savųjų Erasmus studentų išvadinimo naminiais gyvūnėliais. 3 žvaigždučių viešbutis, dovanėlės, vakarienė Žiemos sode, diskoteka, kelionė į Senąją kibininę, grįžimas skubant, dar kartą kelionė į naktinę Trakų pilį, o apsauginiui neįleidus, tikrų tikriausias įsilaužimas į ją, kam spa, o kam maudynės ežere. Su rūbais. Su dokumentais. Su fotoaparatu ir telefonais. Ai ką čia, jei jau maudytis, tai iš esmės!
Džiovinimas. Neišdžiuvimas. Miegas. Galybė uodų... Dar daugiau malonių pažinčių, pokalbių, juoko. Pietūs ir kelionė namo. Ak, ta mentorystė.

Mentorių dienos. Trakai.

2010 m. balandžio 28 d., trečiadienis

Linksmasis kalendorius (pavasaris)

Gegužės 5d. - AT (kolis), +
Gegužės 7d. - VA pristatymas, +
Gegužės 10d. - TT (kolis)
, +
Iki gegužės 20d. - migracijos darbas, +
Gegužės 24d. - anglų (kolis) +
Gegužės 26d. - AT, +
Gegužės 31d. - etika, +
Birželio 4d. - vadyba, +
Birželio 7d. - VA, +
Birželio 15d. - KT
, +
Birželio 19d. - TT,
+
Birželio 23d. - anglų kalba. +

2010 m. sausio 10 d., sekmadienis

Egzamino išvakarėse

20 metų tempdavau iki paskutinės akimirkos. Paskutinę akimirką padirbėdavau. Kartais spėdavau, kartais - ne. Nė karto nenudegiau, man sekėsi. Tačiau žinojau, kad vieną kartą nepasiseks. Tas kartas bus ryt. Einu miegoti, labanakt.

2009 m. gruodžio 8 d., antradienis