Herodo Atiko Odeonas – didelis teatras, pastatytas II-jame mūsų eros amžiuje, pietiniame Akropolio šlaite. Šiandien šis statinys ir toliau naudojamas, ypač vasaros metu. Jame vyksta spektakliai, koncertai, įskaitant ir kasmetinį Atėnų festivalį.
Erechtėjonas ir jo šoninį portiką pietų pusėje laikančios marmurinės moterų figūros, vadinamos kariatidėmis. Įspūdinga šventykla Akropolyje.
Atėnų panorama.
Atėnų panorama. Matyti Dzeuso šventykla bei itin gražus Nacionalinis sodas (žali plotai).
Partenonas. Šventykla, skirta Atėnės Partenės garbei. Partenonas pastatytas Atėnų akropolyje 447-428 m. pr. Kr. Tai vienas žymiausių išlikusių Senovės Graikijos pastatų.
Partenonas kitu kampu.
Dioniso teatras. Žinomas kaip pirmasis teatras pasaulyje. Teatre kūrė Sofoklis, Euripidas...
Jame vykdavo teatro festivalis, skirtas dievui Dionisui – teatro
globėjui.
Dar Atėnų. Žaliuose plotuose - Senovės Agora. Senovės Agoros kairėje - puikiai išsilaikiusi Hefaisto šventykla. Dešinėje, toks ilgas - Atalo stoja, nuotrauka iš vidaus - mano ankstesniame įraše. Atalo stoja kadaise buvo prekybos centras.
Akropolis ant kalvos.
Griuvėsių pilna visuose Atėnuose, kur tik eisi.
Jauki bažnytėlė.
Iš Atėnų centro per valandą viešuoju transportu galima nuvažiuoti prie jūros. Mes buvome mokamame paplūdimyje, bet užtat turėjom ir gultus, ir skėtį, ir aptarnaujančius barmenus. Vanduo šiltas ir švarus.
Vakarais visi renkasi kavinėse, kur dažniausiai skamba muzika ir šokamas sirtakis.
Apskritai, man Atėnai patiko. Centras mažas, labai skubant apeiti galima ir per vieną dieną. Neskubant, mėgaujantis jūra, sakyčiau - 4 dienos - pats tas. Manau, kad dar čia kada grįšiu, bet jau tada, tikiuosi, plauksim į salas...
