Akacijų alėja

Liepos 12d., Kulautuvoje, vyko keturioliktasis bardų festivalis „Akacijų alėja“. Šįmet čia grojo ir dainavo Bjelle, Algirdas Kaušpėdas (nei grojo, nei dainavo), Andrejus Makarevičius, Vilniaus styginių kvintetas „Intermezzo“ (jie neralūs!), Samas, Nojus, Algirdas Svidinskas, Ainis Storpirštis, Matas Stonkus, „Neteisėtai padaryti“ mimai ir Keistuolių teatras. Buvo ir kitų. 7 valandos muzikos, poezijos, Kulautuvos pušų ir geros nuotaikos.

Šiandien aš dainuoju: we are the world.

A.M. ir Himnas

Nors koncertas prasidėjo beveik valanda vėliau, o A.M. nežino, kad himnas ne dainuojamas, bet giedamas, buvo puiku. Geras oras, šauni kompanija ir senos geros „Foje“ bei naujos, bet jau pamėgtos, A.M. dainos užtikrino puikią nuotaiką. Himnas suvienijo dar labiau ir koncertui pasibaigus niekam nebebuvo gaila tų 20Lt.

Futbolo kamuolys.

Ruduo, lietus... Žolė suvargus
Ir pulkas augalotų vyrų.
Kas nori, tas mane ir spardo
Ir aš lekiu tenai, kur spiria.

Aš nežinau, kodėl, už ką
Mane iškart keliese puola,
Neėstų nė viena ožka
Žolės, kurioj randu aš guolį.

Sakykit, kaip man apsiginti?
Vėl vienas aš prieš visą būrį.
Visi akiplėšos žibintai
Tik į mane šįvakar žiūri.

Padovanokit man sparnus,
Dangaus žydrynę, žalią girią.
Tik smūgis, riksmas nedarnus
Ir aš lekiu tenai, kur spiria

Bet aš tyliu, aš gero būdo,
Tik va kaip skauda margus šonus...
Lyg džiunglėse paklydęs liūtas
Riaumoja kreivas stadionas.

Aikštės gale ne aukso vartai,
Pro juos pasprukt esu mėginęs,
Tačiau budrus pakrypęs sargas
Tų vartų man neatrakina.



Liūdnų slibinų dainas galite atsisiųsti čia.

JBG (4e) Kalėdos + J.Miltinio mokyklos abiturientų teatro įskaita

Jaučiuosi pavargusi, bet laiminga. Paskutinės dienos prieš atostogas buvo kupinos įvykių tiek mokykloje, tiek ir už jos ribų. Įsimintiniausi - klasės „žiburėlis“ ir Panevėžio Juozo Miltinio mokyklos abiturientų menų įskaita.

Klasės žiburėlio vieta: senasis pastatas, auklėtojos kabinetas.
Laikas: 15:35 (po 7 pamokų)
Tikslas: pasveikinti vieniems kitus.

Ir viskas prasidėjo. Ir valgėm valgėm valgėm, ir grojom, ir šokom. Bučiavom meškiuką ir rašėm palinkėjimus vieni kitiems. Ir dovanėlėm keitėmės. Ir šiaip buvom tokie beprotiškai fantastiškai geri, kad kitą dieną(t.y. šiandien) mūsų pasveikinti atvyko pats Kalėdų senelis!




Juozo Miltinio mokyklos abiturientų menų įskaita.
Vieta: Panevėžio Muzikinis Teatras.
Laikas: 18:00val.
Tikslas: gerai praleisti laiką!

Šokis, dailė, teatras ir muzika suėjo draugėn ir atliko vaidinimą pagal Landsbergio pasaką „Arklio Dominyko meilė“. Istorija tokia: Mažas vaikas negali užmigti, todėl iš palovio išlindę stebuklingi žmogeliukai jam seka pasaką. Pasaką apie arklį Dominyką, kuris pamilo rugiagėlę. Deja, artinasi ruduo - rugiagėlė gali žūti. Kad taip nenutiktų, Dominykas ją sudžiovina ketindamas pavasarį ją vėl pasodinti, ir, ilgėdamasis jos kvapo, išvyksta į Afriką perduoti linkėjimų mylimosios sesėms ir pusseserėms - kitoms rugiagėlėms...

http://www.youtube.com/watch?v=7O2oGt1eG_M
http://www.youtube.com/watch?v=ESe4Job-CkE

Oh, she loves to sing

Taigi Panevėžio miesto gimtadienį bei naujojo kino centro atidarymą nusprendėme paminėti ne tik žodžiais, bet ir veiksmais. Kino centro atidarymas, tiesa, jau ankščiau buvo paminėtas dviem puikiais filmais, bet Panevėžio miesto 505 gimtadienis - proga irgi svari. Veiklos buvo daug, žmonių buvo daug ir, yupy, geros muzikos taip pat netrūko: penktadienį šokom dūkom su Saulium ir grupe Bix bei Andriumi Mamontovu (pagarba jam), o šeštadienį, t.y. vakar, dainavom su Aiste ir legenda tapusia Antim. Koncertą vainikavo visiems gerai žinomi "Zombiai" ir "Alyvos", galybė fejerverkų ir grupė Night. Plius ledai, draugai ir apelsinų sultys, be kurių kažin, ar būtų buvę taip nuostabu. Namo grįžau vėlai ir atsikėliau skaudančiu kaklu, bet žinot - buvo verta.
And she said: yeah, that's right!

Sveiki!

Gan ilgai nerašiau, bet turiu pasiteisinimą. Chi... buvau užsiėmusi. Atostogos jau savaime yra priežastis truputį pailsėti, o dar prisidėjo išvyka į „Gatvės muzikos“ festivalį ir Motinos diena, taigi manęs beveik nebūdavo namie. Diena, kai vyko „Gatvės muzika“ praėjo puikiai. Vakare nebejaučiau nei kojų, nei nieko kito, bet vis dėlto tai buvo be galo malonus nuovargis ir užmigau su šypsena. Išvažiavome mes gan anksti ryte ir 10:30 jau buvome Vilniuj. Šventė oficialiai turėjo prasidėti 12val., tad dar turėjome laiko ir iškart pradėjom, taip sakant, turistinį žygį po seniai lankytas vietas. Buvo aplankyti tiltai, kalnai, kišta nosis ir ten, kur nereikia. Vėliau prasidėjo šventė ir mes daug vaikščiojom pirmyn-atgal pirmyn-atgal, kol aplankėme visus norimus aplankyti muzikantus. Diena tačiau tuo nesibaigė, nes reikėjo pavalgyti ir pasislėpti nuo lietaus ir ta proga aš susipažinau su dviem labai skirtingom, bet savaip žaviom asmenybėm. Paskui labai skaniai valgėm ir gėrėm arbatą, kai vėl išlindo saulutė ir grįžome į centrą. Dar kiek pasivaikščioję sutikom dar keletą pažįstamų su kuriais kalbėjomės šiaip apie nieką, Edgaras grojo gitara ir čia pat improvizavo, o kita žavi mergina pritarė lūpine armonikėle. Iki ašarų prajuokino vienas senelis, kurio, geriau pagalvojus, man pasidarė labai gaila. Vargšas žmogus... Tačiau ilgai gailėtis jo neteko, nes senukas, piktai subartas, kažkur dingo, o mes išėjome pasivaikščioti. Buvau ant įspūdingo kalno, ant kurio dar nebuvau buvusi. Nuo jo viršūnės matyti viso miesto panorama ir taip garsūs raudoni Vilniaus stogai. Taip pat upė... Buvo tikrai įspūdinga, o tačiau kalno pavadinimo neminėsiu, nes noriu šitą vietą pasilaikyti ateičiai ir tik sau. Paskui vėl grįžome į miestą ir dar kurį laiką vaikštinėjome ir klausėmės muzikos. Namus ir lovą pasiekiau apie 1val nakties ir iškart užmigau, o sapne dar skriejo praeitos dienos vaizdai. Pienės, užrakinti Gedimino pilies vartai, Katedra, baltasis namas, pakibęs kalne, draugų ir pažįstamų veidai, mažas, bet jaukus bendrabučio kambariukas, mažos senamiesčio gatvytės, būgnai, gitaros, smuikai... Pabudau vėlai.

Nuo Tauro kalno

Monika ir Marius

Simona

love this picture.

pufaika

vakarėjant