201507

Mėlynės

 Kaunas ir Akacijų alėja

Puckoriai
Paryžius

Bauska - Jelgava - Jūrmala - Parnu - Talinas - Saarema - Saulkrasti ir visur aplink.

 Dar kartą Saulkrasti.

gimtadienis, antras žiedelis nuo V, kiti susitikimai ir klajonės.

201505

• Sodas

• Mamos diena, Berčiūnai ir nauji takeliai ten su pukiu
• Ledai Senvagėje su V ir šalančios rankos
• Taujėnų dvaras bei varlių gelbėjimo operacija "Kirstukas ir 55 duobės"

• Login 2015
• Gariūnai
• Užutrakis

• Vievis - Kazokiškės - Alesninkai - Abromiškės - Žasliai - Kaišiadorys - Elektrėnai
• Kompanija po Žaliuoju tiltu, šampanas, baltos rožės ir daug pasakojimų apie bebrų naudą
• Nepabexit

• "Pušynėlis", Dūkštų ąžuolynas, Karmazinų piliakalnis ir aplink

• Gatvės muzikos diena ir traukinių, muitinės ir Tuskulėnų muziejai

• Lėktuvų stebėjimas ir klaidžiojimai ieškant geresnės vietos
• Žalieji ežerai ir draugai
• Valakampių paplūdimiai pirmąkart
• Paskutiniai Brėmeno muzikantai

• Nuosavas cosmic encounter, yay.
• PPDŽ ir 9 savaičių planas
• VU botanikos sodas pavasarį uždarant

• 8/10 už vairavimą

Ate, pavasari. Labas, vasara!

Vienos opera, Tomas Kruzas ir aš

Mokymai: asmeninio tobulėjimo būdai ir įrankiai

„Pati didžiausia pergalė - nugalėti save“ - tokią Platono mintį perskaičiusi savo darbo kalendoriuje nusprendžiau, kad eisiu. Nors ir toli, nors ir kartu eiti niekas nenorėjo, pamaniau, kad tokia galimybė turbūt pasitaikė ne šiaip sau ir be to, vis tiek turiu laisvą popietę.
Praktinį seminarą „asmeninio tobulėjimo būdai ir įrankiai“ vedė Aleksejus Žaltkovski - vienas iš Jaunimo verslo klubo steigėjų, verslininkas, sertifikuotas Rusijos NLP instituto (neuro lingvistinis programavimas) NLP praktikas. Tai čia titulai. O iš tiesų tai, kaip man pasirodė, smulkaus kūno sudėjimo, jaunas, daug žinantis, bet labai paprastas vyras...
Mokymus sudarė 2 dalys - kas padeda tobulėti ir kas trukdo. Nors iš tiesų tai nebuvo kažkokios tai labai ryškios perskyros tarp tų dalių - viską aptarėme kartu. Ir labiausiai patiko, kad būtent aptarėme - mokymuose dalyvavo iš viso apie 13 žmonių, taigi labai nedidelė grupė. Kiekvienas gavo progą pasisakyti, paklausti, pasimokyti praktiškai, o ne vien tik klausantis kokios tai paskaitos. Be to, patiko, kad į mokymus susirinko ne vien studentai, kaip iš pradžių maniau, kad bus. Bet susirinko ir patyrę programuotojai, ir žmonės iš užsienio reikalų ministerijos, ir psichologai, ir universitetų metodininkės. Žodžiu, auditorija įvairi ir įdomi, kiekvienas su sava patirtim.
Tačiau, grįžtant prie mokymų turinio, galima būtų išskirti tokias temas:

• Pasiteisinimai - kada jie naudingi, kada žalingi;
• I(r)GR;
• Žinau -> moku;
• Aplinka tobulėjimui;
• Aš 2012;
• Kodėl? -> Kaip?;
• Testas ir mokymosi stiliai.

Plačiau čia visko nekomentuosiu, nes po to dar kas nors nuspręs, kad neverta į tuos mokymus eiti - viską galima just blog'e pasiskaityti. Nes į mokymus iš tikrųjų eiti verta.
Kodėl?
Nes juose susirenka skirtingi ir įdomūs žmonės, kupini daugybės idėjų, kuriomis dalinasi ir tu vėliau gali jomis pasinaudoti.
Nes tu turi galimybę ir laiką pažvelgti į save, atrasti, ką, kur, kaip ir kada pritaikęs galėtum pasiekti idealų galimą rezultatą. Arba jei jau taikai kažkokius tai principus savo gyvenime, suprasti, kodėl jie neveikia arba veikia ne iki galo.
Nes jei mėgsti skaityti, būtinai pasižymėsi porą knygų, kurių jau tą patį vakarą imsi ieškoti (pvz. šių mokymų metu buvo minėtas „Mažasis Princas“).
Nes mokymų metu atliksi testą, kuris įdomus tuo, kad šiek tiek painus ir padarytas taip, kad parodytų ne tai, kokiu norėtum būti, bet tai, koks esi.
Nes...vykstant į mokymų vietą yra nuostabi nauja patirtis pasivaikščioti ir pasivažinėti rajone, kur dar nesi buvęs, o pakeliui pastebėti dar vieną objektą, kur tikrai būtinai kažkada nueisi.
Nes jei išdrįsi eiti vienas, kaip kad ėjau aš, tai po to jausiesi puikiai jau vien dėl to, kad nugalėjai save, tą nejaukumo ir nepatogumo jausmą.
Nes galų gale tai puikus nemokamas būdas praleisti laiką, jei sėdi prie pc ir dūsauji: „neturiu, ką veikti!“.
Na, o apibendrinant, tai jei kada tavo gyvenime pasitaikys proga sudalyvauti mokymuose, kurie yra nemokami (arba už prieinamą kainą), kurių tema tau įdomi ir kurie vyksta tavo laisvu laiku, tai eik. Jei draugai sutinka, imk juos kartu, na, o jei ne - eik net ir vienas. Iš tam tikros pusės taip net geriau - daugiau bendravimo su tais, kurių nepažįsti.
Štai, kad ir aš. Dvejojau, bet nuėjau. Ir va, praleidus mokymuose vakar vos 3 valandas, šiandien galva pilna minčių, pilna idėjų ir motyvacijos. Pasitikėjimas savimi +1200 ir puiki nuotaika... Juk tai nuostabu, ar ne?

p.s. daugiau info šiomis temomis čia.

Pož(i)eminiai skaitymai: pasakėlės iš rūsio

23-as Ąžuolas

Vakar, netikėto Linutės pakvietimo sulaukusi ir besivadovaudama pora naujų savo   principų ( 1. - neatsisakyk susitikti su seniai matytais draugais, 2. -  neatsisakyk įdomių renginių/naujų potyrių), mečiau visus savo mokslus ir patraukiau į Šv. Kazimiero bažnyčią (rūsio salę), kur vyko pož(i)eminiai skaitymai - savo poeziją ir prozą skaitė įvairaus plauko studentai, keli svečiai, taip pat grojo niekada lig šiol negirdėta grupė „23 ąžuolas“.

Visų pirma kas įstrigo - tai tas „rūsys“, kuris taip priminė Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedros kriptą ir viską, kas ten buvo patirta, išgyventa. Žvakės, gitara, baltos sienos ir daugybė jaunų žmonių - na, kaip neprisiminsi... Pažadėjau sau būtinai dar kada nors ten apsilankyti.

O patys skaitymai labai įvairūs, nuo keistų pasakojimų apie XX ir XY, gyvenančius ant raudono žveries kailio, įsiminusio eilėraščio „Šį vakarą tiktų įrėmint“, iki žavingos Indrės Valantinaitės kūrybos ar linksmo(?) Karolio Klimo pasakojimo "Kur pradingo Tomas Morisonas?“, kurį gali paskaityti čia. 

Vis dėlto, nors renginys turėjo trukti tris valandas, išbuvau to laiko tik trečdalį - šalta ir nepatogu buvo sėdėti ant to „rūsio“ laiptų, o ir kai kurių „menininkų“ kūrybos beklausant atrodė, jog arba tai pamišėlio (girto žmogaus) parašyti kliedesiai, arba aš jau visai nieko nebesuprantu...

O gal ne tai, gal aš tiesiog jokiam renginy iki galo išbūti nebegaliu?..

Nuo galvojimo didėja galva, didelė galva nemadinga, o kas nemadinga - kaip ir nereikalinga.

Nuotrauka iš čia.

Login 2011: nenusisekusi savanorystė

„Login“ – tai didžiausia interneto tendencijų konferencija Baltijos šalyse. "Login" istorija prasidėjo 2007 m., kai įvyko pirmoji Lietuvos tinklaraštininkų konferencija, sukvietusi per 130 blogerių. 2008 m. interneto entuziastams skirtas renginys pasivadino "BLOGin" ir sulaukė per 400 dalyvių.

Dar po metų organizatoriai sukvietė ne tik tinklaraščių autorius, tačiau ir verslo įmonių atstovus bei visus interneto mėgėjus, o konferencija pasivadino "Login 2009", kaip vadinasi ir iki šiol. Per penkerius metus konferencijose "Login" savo paskaitas skaitė tokie garsūs atstovai kaip Steve Chazin ("Apple"), Alex Hunter ("Virgin"), Ilja Laurs ("GetJar") bei daugybė kitų.

 Per Peter Sunde pranešimą

Taip išėjo, kad sumaniau pasavanoriauti kovo 17-18d. vykusioje Login2011. Susirinkome kovo 16g. litexpo įvairių darbelių atlikti, o išėjo taip, kad, apart kelių plakatų pakabinimo, nuo 10h ryto iki 16h vakaro niekas praktiškai nevyko - savanoriai, o tarp jų ir aš, slampinėjome nuo vienos litexpo konferencijos salės iki kitos ir atgal, skaitėme specialiai Login konferencijai atvežtus "Versus" ir "IQ" žurnalus, žaidėme šaškėmis ir tiesiog deginomės prieš saulę ant „pušku pušku“ sėdmaišių. 16h pagaliau atvažiavo visos „Login 2011“ maišelių sudedamosios dalys - mineralinio vandens buteliukai, apelsinai, įvairūs žurnalai, reklamos, dalyvių kortelės ir pan. Tada startavo kovejeris - per 4 valandas sudėjome daugiau nei 2000 dalyvių maišelių, o ranka nuo apelsinų dėliojimo skauda iki šiol. Vėliau tuos maišelius sukabinome rūbinėje, ant maišelių dar sukabinome rūbinės žetonėlius ir 21h išsiskirstėme.. Tiesa, neilgam - kitą rytą 8h jau vėl turėjome būti litexpo. 

Taigi kovo 17d. ryte atlikome dar kelis pasiruošiamuosius darbus, sustojome kas į kasas, kas į info punktus, kas į rūbinę ir... ir konferencija prasidėjo. Sukabinau/nukabinau galybę paltų, striukių, net kailinių rūbinėje tądien, išdalinau šimtus „Login 2011“ maišelių, sveikinausi su vaikais, su senyvo amžiaus žmonėmis, studentais ir TV pasaulio „žvaigždutėmis“. Netgi draugų netikėtai sutikau! Taip pat pabuvau „The Pirate Bay istorija ir intelektinės nuosavybės teisių vizija “ pranešime, kurį skaitė Peter Sunde(The Pirate Bay, Flattr.com), taip pat „Autorių teisių ateitis “ pranešime, kurį skaitė

 

Andrius Iškauskas 

Andrius Iškauskas (AAA Baltic Service Company) ir dar keliuose kituose po truputį, kurių vieni paliko įspūdį, o kitų jau beveik nepamenu. Tik tas nuovargis nuo darbo rūbinėje, nuo lakstymo kabinant nuorodas į konferencijų sales (dalyviai vis klausinėjo, kur jas rasti) labai nuvargau. Taip pat nepatiko kai kurių iš organizatorių požiūris į savanorius - kad savanoris lyg vergas turi dirbti ne tik be poilsio nuo 8h ryto iki 6h vakaro, bet ir nevalgęs - kadangi žadėtų pietų savanoriams „už indėlį į Lietuvos internetą“ taip ir negavome. Visa laimė, kad buvo šiokia tokia valgykla litexpo, kurios šiaip irgi nerekomenduoju - brangu, neskanu.

Būtent dėl šių priežasčių iškart po konferencijos išvažiavau: vakarianiauti ir pulo žaisti, o kitą rytą , kovo 18d., 6 ryto nebeatsikėliau ir į litexpo nebegrįžau. Buvo dar įdomių pranešimų, kuriuos norėjau aplankyti, tačiau nuovargis ir šioks toks pasipiktinimas padarė savo.

• nuotraukos iš čia ir čia.

Atmintis ir mind map'as

Šiandien buvau dviejų valandų seminare apie atmintį ir mind map'ą. Likau sužavėta, tad trumpai papasakosiu apie tai ir tau. Sesija tai artėja...
Taigi seminaras susidėjo iš dviejų dalių - dalies bendrai apie atmintį ir iš antros dalies - apie mind map'ą. Apie atmintį kalbėjo MRU psichologas, lektorius A.Kuzinas, o apie Mind Map'ą - A.Šarakojis - vienas Lietuvos π čempionato laimėtojų, taip pat Konstitucinio egzamino laureatas. Abi personos labai charizmatiškos, tačiau šis įrašas ne apie juos.

Atmintis – tai individo gebėjimas įsiminti, sisteminti, išlaikyti tai, kas patirta ir prireikus vėl grąžinti šią informaciją į sąmonę, ja remtis mąstant ir elgiantis.
Atmintis gali būti trumpalaikė (kelių sekundžių trukmės) ir ilgalaikė (iki kelių dešimtmečių trukmės).
Atmintis taip pat skirstoma į deklaratyvinę - sąmoningą (kurią galima išreikšti žodžiais) ir nedeklaratyvinę - nesąmoningą (pvz. gebėjimas važiuoti dviračiu).
Atminčiai ypatingą reikšmę turi kartojimas, kuris gali būti

• mechaninis, liaudiškai tariant „kalimas“ ir
• detalusis kartojimas - siejimas su jau turima patirtimi.

Mechaninio kartojimo dėstytojas nerekomenduoja, kadangi toks kartojimas „sunkiai patenka į ilgalaikę atmintį“, o jei ir patenka, tai dažniausiai labai trumpam.
Tačiau pagrindinė taisyklė yra ta, kad kuo informacija apdorojama giliau, tuo ji ilgiau išlaikoma. Paprastai tariant, jei „kali“, ko nesupranti, tai iškaltą informaciją greitai užmirši.
Paties užmiršimo lygis priklauso nuo laiko. Jei tą pačią dieną po informacijos gavimo atsimenama pakankamai daug, tai jau antrą dieną atsimenama 50% mažiau, o po mėnesio...
Kodėl žmonės užmiršta? Kaip pagrindinės, išskiriamos trys priežastys: informacijos nykimas, informacijos slopinimas ir užuominų nebuvimas. Aš čia per daug neišsiplėsiu, tad jei tau įdomu, teks pasidomėti - pagooglinti.
Įdomus dalykas yra tai, kad jei informacija ir atsimenama, ji dažnai atsimenama klaidingai. Kodėl atsiranda tos klaidos? Pagrindinės priežastys, anot A.Kuzino, yra šios:

• Prisiminimai ne tiksliai atgaminami, o sukonstruojami;
• Konstruojant remiamasi jau turimomis žiniomis, įsitikinimais ar net emocinėmis būsenomis.

Paprastai tariant, norėdami atsiminti, kokiu autobusu šįryt važiavome, tikriausiai autobuso vaizdo neprisiminsime, o tiesiog sukursime: juk puikiai žinome, kaip atrodo tie autobusai: kokios jų spalvos, kad dažnai juose būna nešvaru ir pan. Juolab, jei šįryt važiuodami autobusu buvome blogos nuotaikos, tikėtina, kad ir autobuso vaizdą kursime ne šviesų, o gerokai tamsesnį, niūrų.
Tai kaipgi atsiminti geriau ir išvengti klaidų? Pagrindiniai principai yra šie:

• Dirbti su informacija:

1. Kartoti,
2. Struktūrizuoti (mind map'as?),
3. Naudoti užuominas (pavyzdžiui, atsiminti, kad mokantis svarbią fizikos formulę, pro langą praskrido paukščiukas),
4. Pasitelkti vaizduotę (kuo keistesnius dalykus įsivaizduosi, tuo geriau),
   
5. Analizuoti (vienas būdų - „kabinėtis“ prie skaitomo teksto),
6. Sieti su patirtimi;

• Nepasilikti visko paskutinei nakčiai(!!! - pasilikęs viską paskutinei nakčiai negalėsi įgyvendinti visų kitų čia išvardintų punktų, kurie yra labai svarbūs geriems rezultatams pasiekti);
• Valgyti („normalų“ maistą, tačiau ne mokymosi metu);
• Miegoti (A.Kuzinas siūlo prieš egzaminus pamiegoti bent 10 valandų. O jei taip atsitiko, kad visą naktį mokeisi - bent valandėlę.)
  

Apie kiekvieną šitų punktų galima kalbėti plačiau, tačiau gal geriau paliksiu tai specialistams. Juk ir šio įrašo tikslas - ne išdėstyti psichologijos paskaitą apie atmintį, o tiesiog sudominti, nurodyti kažkokias tai gaires ir skatinti domėtis patiems.
Kaip teigia specialistai, dėmesys išlaikomas 0,5-1h, tačiau visai naudinga daryti tam tikras pertraukėles. Kita vertus, kai kuriems žmonėms reikia gan daug laiko „įsivažiuoti“, tai tada jiems rekomenduojama tų pertraukėlių nedaryti arba daryti rečiau.
A. Šarakojis parodė įdomų filmuką iš savo praktikuojamo sporto. Žiūrim:

Awesome Memory: German Speed Cards Record

Tiesa, šis 27,36 laikas dabar jau yra pagerintas, beje, to paties žmogaus, ir pasaulio rekordas šiuo metu yra 21,90 s. Video filmuką apie šitą pasaulio rekordą gali pamatyti čia.
Manai, negalėtum to pakartoti? Tu labai klysti! Tu gali. Ir dar geriau!
Kaip tai padaryti? Ogi sujungti savo kairiojo (atsakingo už logiką, žodžius, sąrašus...) ir dešiniojo (atsakingo už ritmą, spalvas, vaizduotę...) smegenų pusrutulių darbą.
Tam yra pasitelkiamos įvairios sistemos: grandinės, "loci" (kelionės)...
Pakalbėkime apie kelionės sistemą. Kaip ją naudoti?
Tu turi susikurti kelionės maršrutą, įsimenant objektus paeiliui. Kad geriau suprastum, apie ką aš čia kalbu, štai tau dar vienas filmukas:



Gražiai viskas atrodo, bet nemanai, kad tai veikia? Mes irgi nemanėm, kol neišbandėm! A. Šarakojis liepė sugalvoti 10 bet kokių žodžių, paskui pritaikėm minėtą kelio metodą.
Žodžiai buvo tokie:

• Stalas
• Gėlė
• Katalizatorius
• Špinatai
• Transformeris
• Multiplikatorius
• Signifikatas
• Nuobodyla
• Rūgštus
• Pikachu (pokemonas toks)

Susikūrėme sau maršrutą: Gedimino pilis -> Katedra -> Kudirkos aikštė -> McDonaldas -> Seimas.
Kas toliau?
Istorija keliaujant: Gedimino pilyje stovi stalas, ant stalo gėlė. Prie Katedros stovi mašina, kur masiškai dalinami špinatai. Kudirkos aikštėje piešiami transformeriai. McDonalde mums tenka pavaduoti nuobodylą, o Seime priimamas „negeras“ įstatymas ir todėl rūgštimis spjaudosi Pikachu.
Sukūrus šią istoriją, toliau tęsiamas seminaras.
Tai kaipgi vis dėlto įsiminti visą kortų kaladę? Ogi paversti kortas žmonėmis ar daiktais (pvz dešimt būgnų - šaldytuvas) ir išdėlioti juos maršrute. Paprasta, tiesa? :) Faktas, kad pasiekti 20s greitį įsimenant visą kortų kaladę iškart nepavyks, o ir kam tą kaladę įsiminti? Atrankos į Lietuvos Talentus jau baigėsi, o tam, kad pasipuikuotum prieš draugus, reiktų įdėti (per)daug pastangų. Tačiau, o čia ir visas gėris, šį metodą galima panaudoti savo kasdieninėje veikloje - pavyzdžiui, mokantis ar įsimenant naujų pažįstamų vardus.
Kaip tuos vardus įsiminti? A. Šarakojis siūlo naują vardą

• susieti su žmogumi, kuris turi tokį patį vardą - įsivaizduoti tuos du žmones atliekant kažkokią tai bendrą veiklą;
• susieti su to vardo reikšme (Petras kažkokia kalba reiškia akmenį. Tad, jei žinai šitą reikšmę, susipažinęs su Petru, tiesiog įsivaizduok jį ridenantį Puntuką);
  
• susieti vardą ir tuo pačiu žmogų su aplinkybėmis;
• susieti su veido bruožais;
• susieti su vardo ar pavardės šaknimi (pavyzdžiui, Almantas - alimentas).

Vienas iš būdų įsiminti - konspektavimas. Tačiau jis dažniausiai naudingas tik pačiam konspektuojančiam, o ir šiaip turi daug minusų: sunku atsiminti, sugaištama daug laiko, mums nusibosta ir mes pavargstame, mažėja dėmesys, dėl ko progresas yra lėtas, prarandama motyvacija. Ką daryti? Pasitelkti mind map'ą!


Pagrindiniai mind map'o principai pagal A.Šarakojį yra šie:

• Kuo daugiau spalvų;
• 3D efektas;
• Būtina visada naudoti centrinį paveikslėlį + tame paveikslėlyje turi būti mažiausiai 3 spalvos;
• Kuo daugiau paveikslėlių visame mind map'e;
• įgyvendinti struktūrizacijos ir klasifikacijos principus;
• kuo įvairesnis raidžių dydis ir forma;
• naudoti tik spausdintas raides;
• žodžio ilgis turi atitikti linijos ilgį;
• šaka turi savo spalvą;
  
• pagrindinės šakos - storiausios.
  

Taip pat svarbu vystyti savo stilių, naudoti numeraciją, simbolius ir griežtą hierarchiją.
Kodėl mind map'as gerai? O todėl, kad

1. sutaupomas laikas,
2. koncentracija išlieka ilgiau,
3. įsiminti yra lengviau.

Veikia tai ar ne, nežinau. Tačiau A. Šarakojis teigia, kad šį metodą naudoja pats ir tai sėkmingai leidžia jam turėti 8 ir mokytis nemokamai. O ko daugiau reikia?..
O vis dėlto, jei tau reikia daugiau, gali pasiskaityti Tony Buzan knygą „Lavinkite atmintį“, kuri, tiesa, jau truputį atgyvenusi arba parašyti pačiam A.Šarakojui. Jo kontaktų taip viešai neskelbsiu, na, bet tu visada gali parašyti man ir tų kontaktų paprašyti. Na, o lektoriaus A.Kuzino kontaktus taip pat nesunkiai gali rasti MRU interneto tinklalapyje.
Na, ir pabaigai, kaipgi pasibaigė mūsų kelionės metodo bandymas? Ogi puikiai! Tiesa, ne visi, bet dauguma iš mūsų po seminaro sėkmingai atsiminėme visus 10 žodžių. Ura!

Blake & just

Pagaliau, pagaliau aš tave pamačiau :D
Jau taip savosios Blakės pasiilgus buvau, kad ai, ai, maniau, kad gal jau ir nebepažinsiu. Bet ot ir ne - pažinau ir dar iš gan toli - ta eisena, ta pasivėlus miela plaukuosena ir žavios lyg žiburėliai raudonos pirštinės šioj pilkoj dienoj.
Bandelės, šerbetas, Gedimino pilis, kiniečių paieškos ir sėkmingi rezultatai (Blakei pirmas kartas buvo!), kremukų ir kitų šudukų pirkiojimas, senamiestis ir pasivaikščiojimai visokie. Dovanos! Nuotraukos :)

myl.♥

Mentorių dienos

O buvo visko. Nuo rimtos paskaitos plenarinėje sesijoje iki vaidinimo pristatant darbo grupelėse rezultatus. Nuo tolerancijos homoseksualams mokymų iki savųjų Erasmus studentų išvadinimo naminiais gyvūnėliais. 3 žvaigždučių viešbutis, dovanėlės, vakarienė Žiemos sode, diskoteka, kelionė į Senąją kibininę, grįžimas skubant, dar kartą kelionė į naktinę Trakų pilį, o apsauginiui neįleidus, tikrų tikriausias įsilaužimas į ją, kam spa, o kam maudynės ežere. Su rūbais. Su dokumentais. Su fotoaparatu ir telefonais. Ai ką čia, jei jau maudytis, tai iš esmės!
Džiovinimas. Neišdžiuvimas. Miegas. Galybė uodų... Dar daugiau malonių pažinčių, pokalbių, juoko. Pietūs ir kelionė namo. Ak, ta mentorystė.

Mentorių dienos. Trakai.

Trumpų rankovių sezonas atidarytas!

Valandą iš vakaro virti ryžiai, kėlimasis 6h ryte, sodas, žaidimai su degtukais, šašlykai, žibutės, driežas, gandras, pora pasiutusių katinų, narcizai mamytėms... Galų gale - tamsa, grįžimas pėstute iš kito miesto galo lyjant lietui ir pučiant superiniam vėjui.
10/10 ;)

Šeštadienis

Tarptautinė kačių paroda „Panoramoje“













Fantasmagoria ir „Soprano“ ledainė




Sereikiškių parkas



Velykos :)

Kaziuko mugė ir šiaip

Yyy, gera diena šiandien buvo. Visiškas išsimiegojimas, gaminimo malonumai pusryčiams, Kaziuko mugė, trijų draugų pasisėdėjimas autobusų stoty ir pokalbiai visokie, ir iš tikrųjų - niekada anksčiau visi trys nesame buvę kavinėje. Lašelis nusivylimo, žudikai varvekliai ir vėl mugės šurmulys. McDonaldo „riestainiai“, širdutės ir žmogeliukai, grybukas, pliurpalai pliurpalai, „Vienatvė tinkle“ ir kelionė namo. Gautas laiškas. Kambariokė, arbata ir ramybė. O vakarienei - V ir filmas ir knyga tikriausiai.

---

Nepamiršti:
- Ilgiau galiojantys produktai būna pačiame lentynos gale,
- Prieš važiuojant autobusu talonėlį patepti pieštukiniais klijais.

Žiemos linksmybės

• Pūga
• Sniego angelai
• Karštas vynas Užupyje
• Kopimas į kalną
• Leidimasis ant užpakalio ir ant nugaros žemyn galva nuo Gedimino Kapo kalno
• Sniego mūšis
• Gusto blyninė
• Dvigubas dušas
• Du drakonai Oze
• Šildytuvas visą parą
• ...

Rusiškasis Hamletas arba dar vienas nekaltybės praradimas

Šiandien pirmą kartą buvau Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, 2 veiksmų balete.
Baletas vadinasi „Rusiškasis Hamletas“, jo herojus - caraitis Pavelas. Jo istorija primena Hamleto istoriją (dėl to ir dėl atsakymo į amžinąjį klausimą „Būti ar nebūti?“ paieškų tikriausiai kilo ir baleto pavadinimas): išgyvenęs tėvo nužudymą, patyręs valdingos motinos Jakaterinos nemeilę, mylimos žmonos netektį, baleto herojus bando apginti teisingumą, kančia ištaisyti būties klaidas. Realybė ir fantazija susipina, apnuogindamos žmogaus sielos konfliktą.


Muzika, judesys, plasnojimas. Mimika, įsitempę raumenys, spalvos. Spalvos niūrios, bet užtat puikiai atitinkančios nuotaiką.
Ech, pirmąsias 15min. sedėjau be žado ir dabar noriu pamatyti visus baletus ir ne tik. Bet baletus labiausiai. Nes tikrai jėga, kai niekas nekalba. ;) Nes net ir tą vienintelį kartą, kai tarnaites ar dar ką vaidinančios balerinos sušuko „aaa“, pasijutau taip, lyg kažkas būtų apspjovęs šventovę. Ne, nereikia balete žodžių.

Nebūtume mes, jei po baleto nebūtume pasukusios į McDonald'ą. Sumuštiniai su sūriu, bulvytės Fri, itin ilgo galiojimo pyragėlis su miško uogomis ir karštas šokoladas. Stalelis ne prie lango. Bulvytės su karštu šokoladu.

Vėliau aptikom fotografijų parodą Gedimino pr., skirtą, atrodo, kovai su vėžiu. Gaila, nebepamenu, kaip ji vadinosi, nes nuotraukos buvo tikrai įdomios.

Galiausiai - dar keli pa(nu)sišnekėjimai ir kelionė namo(?). O Kūčios - gruodžio 24d.