2009-ieji

Metai, kai pirmą kartą tranzavau į užsienį, kai laikiau brandos egzaminus, apturėjau paskutinį skambutį ir išleistuves JBG, vairavau automobilį, ieškojau žibučių, (pra)laimėjau šachmatų partijas, fotkinau Išdykusį stilių ir Poezijos pavasarį. Važinėjau po Lietuvą su Alyson ir su V po Šiaulius, ėjau į A.M. ir ne tik koncertus, buvau su draugais prie jūros ir maudžiaus jūroj naktį pirmą kartą (ir kaip smarkiai tada lijo), pirmą kartą žiopsojau pro TV bokšto langus ir pamačiau žalią ežerą. Stačiau palapinę Kirstuko viloje ir maudžiausi murzinajame Nevėžy. Krausčiausi du kartus, lesinau antis, mačiau genį ir laikiau pirmąjį studentišką egzaminą. Patyriau įvairių jausmų, padariau įvairių gerų ir ne tokių gerų dalykų, pykausi ir taikiausi, mylėjau ir buvau mylima. Ieškojau bibliotekos vidury miško... Važiavau autobusu per žolę, maudžiausi fontane, žavėjausi žaibuota jūra ir krentančia žvaigžde. Stovyklavau su universitetu ir vaidinau agurkų vagį. Netgi radau išsvajotuosius žygio batus, kurie niekur netrina, niekur nespaudžia, nešlampa ir su jais visada šilta. Stačiau senį besmegenį, mečiau gniūžtę ir bėgau nuo jų, dariau sniego angelus, važiavau su rogutėm nuo kalniuko. Pamėgau gaminti. Krėčiau šunybes. Susipažinau ir atsisveikinau. Atradau, pamečiau. Išmečiau. Buvau balete. Plaukiau valtimi. Ir dar daug visko, ko šią akimirką nepamenu (tai jokiu būdu nereiškia, kad tai nesvarbu). Buvo turiningi metai.
Ačiū visiems, kurie vienokiu ar kitokiu būdu prie to prisidėjote. Myliu.
Ir tikiu, kad kitais metais bus dar geriau. Nes viskas ir visada - tik į gerą.

Kalėdos '09

Besmegenis

Pastatėm su juo toookį besmegenį, už mane 10 cm gal didesnį. Su morka už nosį, su bulvėm už akis, su medžio šakelėm vietoj burnytės ir sagyčių. Jau labai gražus buvo, sniego angelų apsuptas, o ir snigo labai neblogai, grįžom šlapi šlapi, gėrėm arbatą arbatą, pirkom mandarinų mandarinų ir žiūrėjom filmą ir filmą.
O dabar laikas puošti Kalėdų eglutę. mmm, visi namai ja kvepia.

p.s. Stebuklingų jums švenčių, mielieji. Būkit laimingi.

Linksmasis kalendorius

Gruodžio 28-29d. A.
Sausio 4d. F.

Sausio 8d. S.K.
Sausio 11d. L.
Sausio 15d. Lot.
Sausio 19d. T.I.

Rusiškasis Hamletas arba dar vienas nekaltybės praradimas

Šiandien pirmą kartą buvau Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, 2 veiksmų balete.
Baletas vadinasi „Rusiškasis Hamletas“, jo herojus - caraitis Pavelas. Jo istorija primena Hamleto istoriją (dėl to ir dėl atsakymo į amžinąjį klausimą „Būti ar nebūti?“ paieškų tikriausiai kilo ir baleto pavadinimas): išgyvenęs tėvo nužudymą, patyręs valdingos motinos Jakaterinos nemeilę, mylimos žmonos netektį, baleto herojus bando apginti teisingumą, kančia ištaisyti būties klaidas. Realybė ir fantazija susipina, apnuogindamos žmogaus sielos konfliktą.


Muzika, judesys, plasnojimas. Mimika, įsitempę raumenys, spalvos. Spalvos niūrios, bet užtat puikiai atitinkančios nuotaiką.
Ech, pirmąsias 15min. sedėjau be žado ir dabar noriu pamatyti visus baletus ir ne tik. Bet baletus labiausiai. Nes tikrai jėga, kai niekas nekalba. ;) Nes net ir tą vienintelį kartą, kai tarnaites ar dar ką vaidinančios balerinos sušuko „aaa“, pasijutau taip, lyg kažkas būtų apspjovęs šventovę. Ne, nereikia balete žodžių.

Nebūtume mes, jei po baleto nebūtume pasukusios į McDonald'ą. Sumuštiniai su sūriu, bulvytės Fri, itin ilgo galiojimo pyragėlis su miško uogomis ir karštas šokoladas. Stalelis ne prie lango. Bulvytės su karštu šokoladu.

Vėliau aptikom fotografijų parodą Gedimino pr., skirtą, atrodo, kovai su vėžiu. Gaila, nebepamenu, kaip ji vadinosi, nes nuotraukos buvo tikrai įdomios.

Galiausiai - dar keli pa(nu)sišnekėjimai ir kelionė namo(?). O Kūčios - gruodžio 24d.

Tirpios apelsinų skonio tabletės

Atsimenu, vaikystėje tai darydavom kone kasdien. Visi trys (brolis, senelis ir aš) mesdavom tabletes į puodelius ir - akimirka - tabletės pradėdavo tirpti, į viršų kilti burbuliukai, vanduo dažytis šviesiai oranžine spalva ir netrukus jau visas kambarys kvepėdavo apelsinais. Tada mes gerdavome šį „stebuklingą limonadą“, šnekėdavomės, paskui mudu su seneliu eidavome žiūrėti „Volkerio, Teksaso reindžerio“ arba skaityti „Mažojo princo“, o brolis „dirbdavo“ taksistu ir po visus namus vežiodavo mano Murzių.


Ir dabar, skanu. Bet užvis svarbiausia - kylantys burbuliukai ir pamažu vis stiprėjantis apelsinų aromatas...

Žadintuvai

Iš kur gauti žadintuvą, arba: kai sugenda telefonas...

O sugedo telefonas per tą patį žadintuvą. Kai žadintuvas skamba per anksti, o just dar nori miego, ji tiesiog paspaudžia „snausti“ ir miega toliau. Šį kartą, matyt, skambėjo gerokai per anksti, kad just taip išsigando, išsigandus nesugraibė telefono, šis nukrito ant žemės ir išsijungė...amžiams.
Diena pasibaigė ir prasidėjo alternatyvos mobiliajame telefone esančiam žadintuvui paieškos. Kadangi „budilninko“ neturi, kaimynai atostogauja (mat atostogos), just sugalvojo susirasti online žadintuvą. Ir rado. Net keletą variantų:

1. http://avnoy.com/alarm/flash.swf
2. http://kukuklok.com
3. http://onlineclock.net

Nusistatė, paliko kompiuterį įjungtą ir nuėjo miegoti. Atsikėlė perpiet - taip maždaug tarp 12:00-13:00 val. Bėda ta, kad Apartamentuose dažnai dingsta internetas, o atsiranda tik iš naujo įvedus vartotojo vardą ir slaptažodį. Ką gi - reikia naujo žadintuvo, šįkart tokio, kuriam internetas reikalingas nebūtų.
Ir ką jūs manote - yra ir toks. Ir net ne vienas, tačiau kelis išbandžiusi, just pasirinko šitą Alarm. Mažas, paprastas, nesunku naudotis ir galima pasirinkti, kad grotų mėgstamą dainą. Ir dar interneto nereikalauja! Puiku.
Just jį kelis kartus išbando, atrodo veikia. Tada pasirenka Biplan dainą „labas rytas“ (būtinai reikia dainos su žodžiais „labas rytas“, o kitos skubant rasti nepavyko) kaip žadintuvo melodiją ir eina miegoti.
Ne, ji nepramiegos kelionės namo.

Papildyta 2009-11-05 07:05 val.

Ir ji tikrai nepramiegojo (tiesą, sakant, žadintuvas prikeltų net kurčią). Maža to, dar gavo dovanų - draugės pasiūlytą programą, kuri gera tuo, kad galima kompiuterį nakčiai išjungti(o būtent tai ir buvo „Alarm“ didžiausias minusas), be to, galima pasirinkti mėgstamas dainas kaip žadintuvo melodiją (taip taip - dainas - ne vieną!) bei visas kitas programas, kurias kompiuteris turi įjungti ar išjungti, kai baigia žadinti. Paprasta ir patogu.

Kviečiu arbatos.

Jei šiandien užeisi į svečius, be kitų gėrimų, pasiūlysiu arbatos. Galėsi pasirinkti net iš keturiolikos rūšių: plikomos ir pakeliais, juodos ir žalios, vaistažolių arba ne. Pati išsirinksiu pagal nuotaiką, nors gal taip daryti ir nereikėtų - juk gerokai protingiau būtų rinktis atsižvelgiant į tam tikros arbatos, jos komponentų, teikiamą naudą (arba žalą).
Pavyzdžiui, ramunėlių arbata. Nors gali sukelti alergiją, ji puikiai tinka gydantis nuo peršalimo ar skrandžio veiklos sutrikimų. Ji malšina spazmus menstruacijų metu ir gerina apetitą. Ramina ir atpalaiduoja.
Liepžiedžių arbata taip pat gydo nuo peršalimo (ramina kosulį, mažina slogą ir temperatūrą, skatina prakaito išsiskyrimą), reguliuoja menstruacijų ciklą, mažina spazmus, ramina ir dar daugiau - vandeniu praskiesta liepžiedžių arbata prausiant veidą, jis įgauna elastingumo.
Čiobrelių arbata veikia raminančiai, mažina galvos ir pilvo skausmus, stimuliuoja kraujotaką ir gerina virškinimą. Tinka peršalus ar kankinant nemigai, be to, panaikina blogą kvapą. Tačiau arbata nerekomenduojama nėščiosioms, sergantiems kepenų, inkstų ir širdies ligomis. Padauginus arbatos gali supykinti.
Imbierinė arbata dažnam neskani ir „degina gerklę“. Tačiau (galbūt būtent todėl) ji puikiai prabudina rytais ir padeda susikaupti. Maža to, imbierinė arbata stiprina imunitetą, gerina medžiagų apykaitą, saugo širdį ir stabdo kraujavimą bei malšina skrandžio skausmus ir spazmus menstruacijų metu.
Jei nori gyventi ilgai, tinkamiausia tau - arbata su ženšeniu. Ji stiprina organizmą, suteikia žvalumo, apsaugo nuo depresijos ir gerina nervų sistemos veiklą.
Žalioji arbata labai populiari. Ji mažina vėžinių susirgimų tikimybę, reguliuoja kraujospūdį, gerina virškinimą, gydo peršalus, malšina troškulį ir šalina nemalonų burnos kvapą. Kita vertus, viena tradicinės kinų medicinos specialistė Ven Ši Chun teigia, kad žalioji arbata, geriama iš ryto nevalgius, pažeidžia skrandžio gleivinę. Todėl jos negalima gerti pusryčiams. Anot jos, Kinijoje vaikams žalioji arbata apskritai neduodama.
Dar viena arbata - juodoji. Ji mažina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, pasižymi antibakterinėmis savybėmis(todėl gydo nudegimus), mažina cholesterolio kiekį kraujyje ir net manoma, kad juodoji arbata - tarsi insulino pakaitalas, todėl gali įveikti dažniausiai pasitaikančią 2 tipo cukrinio diabeto formą. Vis dėlto, kol kas šią prielaidą mokslininkai dar tiria, todėl vartojamų vaistų į arbatą išmainyti nereikėtų. Be to, arbatoje yra daug kofeino, todėl jos perdozavimas žalingas - nerekomenduojama viršyti 10 puodelių per parą. Apskritai juodoji arbata nerekomenduojama nėščiosioms, vegetarams bei sergantiems mažakraujyste.
Raudonosios arbatos šiandien neturiu. O pakeliuose turiu per daug, kad visas aprašyčiau. Ir ar tikrai verta? Kaip ten bebūtų, visos arbatos valo organizmą, todėl jas gerti daugiau ar mažiau yra sveika.
Ateik. Išsirinksi.

Šiandien aš dainuoju: we are the world.

Antra savaitė.

V work. Just's nose.

Aukštyn

Gavau vietą bendrabutyje.
Keista, bet šis faktas didelio džiaugsmo nesukelia. Pripratau Coliukių karalystėje ir kitur nelabai noriu. Nors Sraigė Gepardu dar netapo, nors pro langus vis dar pučia vėjai ir durys tam tikrose vietose neatsirado, čia aš jau turiu savo kampą, žinau visus keliukus, autobusus, parduotuves, katinus ir medžius. Čia turiu savo sieną su brangiųjų nuotraukomis, vietą batų eilėje, drugelį palubėj ir daug kitų smulkmenėlių, kurias taip gaila palikti.
O ir su kambariokėmis, atrodo, sutariame vis geriau. Nebėra pykčių, nesusipratimų, bet atsirado daugiau juoko, bendrų interesų, pagalbos. Nežinau, ar galiu jas vadinti draugėmis, bet tai jau nėra svetimi man žmones. Tiek daug (iš jų) išmokau...
Šiaip ar taip savaitgalį kraustausi. Vėlgi aukštyn (iš 7-o į 10-ą aukštą). Tikiuosi, neteks žemai ir skaudžiai kristi.

Kramtyti gumą

Penktadienį šį reiškinį paminėjusi lotynų kalbos dėstytoja bei šiandien sutikta JBG pirmokė, kuri gumą kramtė net „čepsėdama“, sukėlė norą pasisakyti.
Aišku, gumos kramtymas tam tikrais atvejais yra naudingas ir visiškai pateisinamas. Kramtant gumą gausiai išsiskiria seilės, kurios yra kaip papildoma burnos „skalavimo“ priemonė, padedanti išvalyti nereikalingus maisto likučius. Gumos kramtymas treniruoja žandikaulio sąnarį, padeda greičiau suvirškinti maistą, kai kam mažina stresą, padeda neužmigti vairuojant ir t.t.
Tačiau svarbiausia, kad guma būtų kramtoma laiku ir vietoje.
Gumos kramtymas, kaip ir nosies, užpakalio ar kitų vietų krapštymas, yra labai neetiškas reiškinys tiek valgant prie stalo, tiek kalbant su kitu žmogumi, per susirinkimą ar paskaitą. Juk jeigu tokie natūralūs reiškiniai kaip atsirūgimas po valgio ar bezdėjimas, kurių žmogus kontroliuoti (beveik) negali, laikomi neetiškais, tai ką jau kalbėti apie gumos kramtymą, kai šito proceso vyksmą arba ne žmogus lemia pats, sąmoningai. Maža to, kad neetiška - merginos, kreipiuosi į jus - tai netgi nepatinka vaikinams!
Nepatinka ir daugumai merginų - čia jau reiks patikėti mano, kaip šios grupės narės, žodžiais. Su kitu žmogumi kalbantis ir gumą kramtantis asmuo man atrodo neišauklėtas, nemandagus, negerbiantis savęs ir kitų. Ir nesvarbu, ar tai daro susireikšminęs krepšininkas, bendraudamas su Prezidentu, ar Joniukas, kalbėdamas su Grytute.

Tvarka bus?

Štai, ką pamatė mūsų nuomojamo buto savininkas, atėjęs nurašyti skaitliukų. Ir viskas tik dėl to, kad gyvename 5kios, o Justė neišnešė šiukšlių.
Kaka ta Justė! :D
einu tvarkyti, nes smirda jau.

Coliukių karalystė

Už devynių upių, septynių gatvių ir trijų kalnų gyvena 5 coliukės: Agnė, Aušra, Ingrida, Jolanta ir Justė. Dvi iš Marijampolės, dvi iš Panevėžio ir viena iš Kybartų. Dvi tamsios, dvi šviesios ir viena per viduriuką. Dvi super aktyvios, dvi per viduriuką ir viena ramesnė. Iš esmės visas penkias sieja tik žemas ūgis ir karalystė.
O karalystę sudaro 2 kambariai, balkonas bei virtuvė, kurioje dar gyvena šaldytuvas Raketa ir viryklė Sraigė. Turi coliukės dar tualetą, vonią - Justės telefono būdelę, taip pat kartais karalystėje apsilanko du nematomi Jolantos draugai - Rapolas ir Ferdinandas...
Dieną coliukės studijuoja, vakare studentauja. Kartais ramiai, o kartais, netyčia, neišvengia nei kaimynų pykčio, nei policijos dėmesio. Bet tikriausiai taip ir turi būti: kartais besielgdamos teisingai, kartais klysdamos coliukės auga, mokosi ir tobulėja.
Būna dienų, kai coliukės pykstasi. Juokaudamos ir labai rimtai. Besikeikdamos ir/arba verkdamos. Tylėdamos ir viena kitą ignoruodamos. Įžeisdamos, atsiprašydamos. Bandydamos suprasti ir būti suprastos. Bandydamos susikalbėti.
Savaitgaliais coliukės keliauja. Aplanko artimuosius ir draugus, pasiilsi viena nuo kitos ir nuo mokslų apskritai. Paskui, dažniausiai sekmadienio vakarais, grįžta atgal. Būna geros nuotaikos, šypsosi, dalinasi įspūdžiais, liūdesiukais ir džiaugsmais. Tada ateina naktis, coliukės užmiega ir sapnuoja: už devynių upių, septynių gatvių ir trijų kalnų gyvena penkios coliukės...

Man vasara baigėsi šiandien.

Atrodo, dar vakar laikiau egzaminus, baigiau mokyklą, o štai dabar jau skaičiuoju paskutines vasaros dienas. Tik kalendorines, nes man vasara baigėsi šiandien.
Šiandien, kai pamačiau "nudegusius" medžių lapus, šiandien, kai vasariškai vaikštinėjom paskutinį kartą, šiandien, kai pūtė vėjas, saulė švietė nebe taip ir buvo vėsu. Ruduo, jaučiu visu kūnu, ruduo - pritaria protas bei širdis.
Truputį gaila jau pasiilgtos upės, sodo, Berčiūnų, miško su mėlynėm ir kaimo. Gaila nepažiūrėtų filmų, neperskaitytų knygų ir nepamatytų veidų. Gaila to, ko nepadariau. Kita vertus, vienas išminčius man dažnai kartoja, kad visada kažką reikia pasilikti ir ateičiai. Tikiuosi, jog tikrai verta, nes liko tiek daug.
Antradienį manęs čia jau nebus. Stalo stalčiai jau tušti ir daug gero sukrauta į dėžes bei uždaryta garaže. Lagaminas, tašė, maišai pilnėja irgi labai greit. Nei laukiu, nei ne, bet mielas kambarys jau nebe toks ir toks jau nebebus. Liūdna kažkaip...

Mano vasaros

Taip taip, mano vasaros. Atrodytų tik 9 mėnesiai jas skiria, o jos visos tokios... Skirtingos. Skirtingi orai, skirtingos dienos, kiti žmonės, su kuriais jas leidžiu, kitokia aš.
Buvo vasarų, kai neišlįsdavau iš kaimo: daržai, vištytės ir triušiukai, piktas gaidys, senelis ir uogos, grybai...maudynės ir knygos. Kulinarijos pamokos pas močiutę.
Buvo vasarų, kai tame pat kaime, jau nebeesant nei triušiukams, nei seneliui, dienas leisdavau tik skaitydama, sportuodama ir besimaudydama. Kiek kartų eita į žirgyną, miškelį ar pro Ernesto namą. Pirmyn ir atgal. Kartais su žiūronais rankoje.
Buvo vasarų, kai apsilankydavo Kanados Močiutė ir mes keliaudavom. Pervažiuodavom Lietuvą skersai ir išilgai: Vilnius + TrakaiKernavėDruskininkai, Kaunas, Klaipėda + Kuršių Nerija, Šiauliai + Kryžių kalnas, Zarasai su Stelmužės ąžuolu, Ignalina, Nacionaliniai parkai...
Buvo ir tokių vasarų, kai tapdavau Centrine mergaite. Maištas, inkariukai, prancūziškas batonas su kondensuotu pienu ar majonezu. Baisusis Sfitas ir alus, kurio negerdavau. "Night" konc(ert)ai "Linelyje".
Arba vasarų, kai su Vika duodavomės. Trumpi sijonukai, baltos kelnaitės ir vakarinis makiažas. Sodas. Vaikinai ir alkoholis (kurio kažkaip stebuklingai sugebėdavau išvengti), naktinės maudynės upėje. Braškės iš kaimynų daržo. Ir tiek kartų eita pas Katiną...
Buvo vasarų, kai važiuodavau į stovyklas, buvau Protestantė ir Katalikė, vasarų, kai eidavau į Berčiūnus ar prie Medžio, kurio vis dar nepamiršau, lankiausi LJD ar mokiausi LCC.
Buvo vasara, kai dirbau.
Buvo vasarų, kai ilsėdavausi arba kitų vasarų, kai pavargdavau. Kai mylėjau ir buvau mylima. Kai džiaugiausi arba liūdėjau. Elgdavausi tinkamai arba ne. Mokiausi groti gitara arba tapydavau. Arba važinėdavau dviračiu. Buvo vasarų, kai drybsodavau prie televizoriaus ekrano, mokėjau visas reklamas mintinai ir jaučiausi laiminga. Buvo vasarų, per kurias perskaitydavau 50 knygų ir būdavo, kad nė vienos. Gerdavau arbatą su cukrumi arba be. Buvau daugiau ar mažiau laiminga.
Kiekvieną vasarą būdavau aš. Augau, pažinau, keičiausi. Tapau.

Šiom dienom

• Burbuliatorius
  
• Žalieji ežerai (plaukiojimas valtele, ėjimas aplink juos)
• ŠMC
• "Gusto blyninė"
• "Irmanto sriubos"
• Vingio parkas
• Antakalnio kapinės
• TV bokštas
• "Mėlynoji Margarita"
• PC "Panorama" ir didysis apsipirkimas
• Šimtametis ąžuolas
  
• Nacionalinė dailės galerija ir Čiurlionis
• "Du drakonai"
• Automatiniai sumuštiniai
  
• Studijų reikaliukai
• Naktiniai pokalbiai su V
• Mintys. Daug minčių.
  

http://linas.vasiliauskas.eu/foto/burbuliatorius4/

Jūra '09.

• Vaikas traukiny
  
• Stotėlė „Klaipėda“
• Žvirkelis
• „O šitą atiduokit“ (apie 2Lt monetą autobuso vairuotojui)
• Važiavimas autobusu per žolę
• Šlapias fontanas
  
• Žaibuota jūra
• Lietpalčiai
  
• Krentanti žvaigždė
• Žirgai saulei leidžiantis
• Šokinėjimas nuo suoliuko
• „Šilelis“
  
• „Paršelio rojus“
• Šokinėjimas per bangas
• Vafliai
• Naktinės maudynės

Laimė

„Tai meilė, girdžiu atsakymą. Tačiau meilė niekados nei atnešė, nei atneša laimę. Priešingai, meilė - tai kančios ir ilgesys, mūšio laukas, nemigos naktys, kai žmogus kankinasi nesuvokdamas, ar gerai daro. Tikroji meilė - tai ekstazė ir agonija.
Vadinasi, laimė - tai ramybė. Ramybė? Atidžiau pažiūrėję į Motiną, pastebime, kad ji niekada neturi ramybės. Žiemą ji grumiasi su vasara, saulė niekada nesusitinka su mėnuliu, tigras vaikosi žmogų, kuris bijo šuns, kuris vaikosi katę, kuri vaikosi pelę, kuri baugina žmogų.
Pinigai atneša laimę. Puiku: visi žmonės, turintys pakankamai pinigų, kad sugebėtų užsitikrinti aukščiausią pragyvenimo lygį, gali nebedirbti. Tačiau jie tebedirba, dirba dar įnirtingiau, lyg bijodami visko netekti. Pinigas pinigą daro, tas teisybė. Skurdas gali užtraukti nelaimę, tačiau nelaimė skurdo neužtraukia.
Didžiąją gyvenimo dalį aš ieškojau laimės, o dabar trokštu tik džiaugsmo. Džiaugsmas - tai lyg seksas: turi pradžią ir pabaigą. Aš trokštu malonumo. Trokštu pasitenkinimo. Na, o laimė? Daugiau į tas pinkles neįkliūsiu.
Kai pasitaiko būti tarp žmonių, bandau juos išprovokuoti užduodama svarbiausią mūsų būties klausimą, visi atsako: „Aš - laimingas.“
Aš klausinėju toliau: „O argi jūs nenorite ko nors daugiau, argi nenorite dar labiau klestėti?“ Visi atsako: „Žinoma.“

P.Coelho „Portobelo ragana“

Išleistuvės.

Jau su brandos atestatu rankose. Jau atsisveikinusi su mokykla. Jau.

A.M. ir Himnas

Nors koncertas prasidėjo beveik valanda vėliau, o A.M. nežino, kad himnas ne dainuojamas, bet giedamas, buvo puiku. Geras oras, šauni kompanija ir senos geros „Foje“ bei naujos, bet jau pamėgtos, A.M. dainos užtikrino puikią nuotaiką. Himnas suvienijo dar labiau ir koncertui pasibaigus niekam nebebuvo gaila tų 20Lt.

Pieva

Girdžiu, kaip oras eina. Bet nesmarkiai.