šeštadienis, rugsėjo 24

Ir vėl patenkinta

Nu tiesiog paskutiniu metu taip smagiai gyvenu, kad neišsėdžiu nepasigyrus. Štai paskutinė savaitė vėl buvo nuostabi, nes:
  • išgriuvau iš autobuso ir likau gyva
  • su Astuku prisišnekėjau Reformatų parkely, po to Vero cafe, po to prie Mindaugo tilto... Mmm, vynas.
  • skalbiau. Kažkaip patinka man tas skalbinių kvapas :D
  • dalyvavau asmeninio tobulėjimo būdų ir įrankių praktiniuose mokymuose
  • aplankiau energetikos ir technikos muziejų. Interaktyvios parodos ftw!
  • pirkau vyną pirmąkart. Ir pirmąkart pirkau jį sau.
  • patobulinau savo makaronų su faršu receptą ir pasikviečiau vakarienės Rituką
  • pagaliau nuvažiavau į Trakus! O ten - besisupantis tiltas, ežerai, kalnai, ramybė...

Ir dar mokiausi, ir visokius mokesčius mokėjau, ir apie Erasmus svaigau, ir su kambariokėm ūgį matavaus, ir filmą žiūrėjau.
Ir nors dar tiek daug man trūksta, tiek daug neturiu, ko noriu ir ko reikia. Bet vis tiek. Patenkinta.

ketvirtadienis, rugsėjo 22

Mokymai: asmeninio tobulėjimo būdai ir įrankiai

„Pati didžiausia pergalė - nugalėti save“ - tokią Platono mintį perskaičiusi savo darbo kalendoriuje nusprendžiau, kad eisiu. Nors ir toli, nors ir kartu eiti niekas nenorėjo, pamaniau, kad tokia galimybė turbūt pasitaikė ne šiaip sau ir be to, vis tiek turiu laisvą popietę.
Praktinį seminarą „asmeninio tobulėjimo būdai ir įrankiai“ vedė Aleksejus Žaltkovski - vienas iš Jaunimo verslo klubo steigėjų, verslininkas, sertifikuotas Rusijos NLP instituto (neuro lingvistinis programavimas) NLP praktikas. Tai čia titulai. O iš tiesų tai, kaip man pasirodė, smulkaus kūno sudėjimo, jaunas, daug žinantis, bet labai paprastas vyras...
Mokymus sudarė 2 dalys - kas padeda tobulėti ir kas trukdo. Nors iš tiesų tai nebuvo kažkokios tai labai ryškios perskyros tarp tų dalių - viską aptarėme kartu. Ir labiausiai patiko, kad būtent aptarėme - mokymuose dalyvavo iš viso apie 13 žmonių, taigi labai nedidelė grupė. Kiekvienas gavo progą pasisakyti, paklausti, pasimokyti praktiškai, o ne vien tik klausantis kokios tai paskaitos. Be to, patiko, kad į mokymus susirinko ne vien studentai, kaip iš pradžių maniau, kad bus. Bet susirinko ir patyrę programuotojai, ir žmonės iš užsienio reikalų ministerijos, ir psichologai, ir universitetų metodininkės. Žodžiu, auditorija įvairi ir įdomi, kiekvienas su sava patirtim.
Tačiau, grįžtant prie mokymų turinio, galima būtų išskirti tokias temas:
  • Pasiteisinimai - kada jie naudingi, kada žalingi;
  • I(r)GR;
  • Žinau -> moku;
  • Aplinka tobulėjimui;
  • Aš 2012;
  • Kodėl? -> Kaip?;
  • Testas ir mokymosi stiliai.

Plačiau čia visko nekomentuosiu, nes po to dar kas nors nuspręs, kad neverta į tuos mokymus eiti - viską galima just blog'e pasiskaityti. Nes į mokymus iš tikrųjų eiti verta.
Kodėl?
Nes juose susirenka skirtingi ir įdomūs žmonės, kupini daugybės idėjų, kuriomis dalinasi ir tu vėliau gali jomis pasinaudoti.
Nes tu turi galimybę ir laiką pažvelgti į save, atrasti, ką, kur, kaip ir kada pritaikęs galėtum pasiekti idealų galimą rezultatą. Arba jei jau taikai kažkokius tai principus savo gyvenime, suprasti, kodėl jie neveikia arba veikia ne iki galo.
Nes jei mėgsti skaityti, būtinai pasižymėsi porą knygų, kurių jau tą patį vakarą imsi ieškoti (pvz. šių mokymų metu buvo minėtas „Mažasis Princas“).
Nes mokymų metu atliksi testą, kuris įdomus tuo, kad šiek tiek painus ir padarytas taip, kad parodytų ne tai, kokiu norėtum būti, bet tai, koks esi.
Nes...vykstant į mokymų vietą yra nuostabi nauja patirtis pasivaikščioti ir pasivažinėti rajone, kur dar nesi buvęs, o pakeliui pastebėti dar vieną objektą, kur tikrai būtinai kažkada nueisi.
Nes jei išdrįsi eiti vienas, kaip kad ėjau aš, tai po to jausiesi puikiai jau vien dėl to, kad nugalėjai save, tą nejaukumo ir nepatogumo jausmą.
Nes galų gale tai puikus nemokamas būdas praleisti laiką, jei sėdi prie pc ir dūsauji: „neturiu, ką veikti!“.
Na, o apibendrinant, tai jei kada tavo gyvenime pasitaikys proga sudalyvauti mokymuose, kurie yra nemokami (arba už prieinamą kainą), kurių tema tau įdomi ir kurie vyksta tavo laisvu laiku, tai eik. Jei draugai sutinka, imk juos kartu, na, o jei ne - eik net ir vienas. Iš tam tikros pusės taip net geriau - daugiau bendravimo su tais, kurių nepažįsti.
Štai, kad ir aš. Dvejojau, bet nuėjau. Ir va, praleidus mokymuose vakar vos 3 valandas, šiandien galva pilna minčių, pilna idėjų ir motyvacijos. Pasitikėjimas savimi +1200 ir puiki nuotaika... Juk tai nuostabu, ar ne?

p.s. daugiau info šiomis temomis čia.

pirmadienis, rugsėjo 19

Rugsėjo smulkmenos

Rugsėjis lekia lyg koks greitasis traukinys per kalnus. Aukštyn žemyn, up and down, вверх и вниз.
Ir tiek visokių smulkmenėlių, kurių taip norisi nepamiršti.
Tai ir Norvegijos dienos & "Trio Mediaeval", ir sedėjimas prie Mindaugo tilto valandas kelias, ir karstymasis po Kalvarijų kryžiaus kelių kalniukus, ir šaltinėlis...Moterų dailininkių paroda „APIE TAI“ ir ,,XXI a. AUTOPORTRETAS“ Arkoje. Kambariokės ir padūkimai. Operacija "Šaldytuvo parsigabenimas", kurios metu dalyvaujam mes ir 6 erasmus vaikinai. Laiškas. Ir namai, kvaila savijauta dėl ligos, krepšinis dūkstant su V dukterėčia ir smagi dviejų draugų nuotrauka. Sesė, kurios nepamačiau... Grybai. Saulėgrąža. Užtvanka ir arbata iš termosiuko.


Jaučiu, kad vis dėlto gera gyvent. Ir net rytais lengviau keltis. Universitetas... O po to - laisvė. Tiek norų, kol dar oras geras. Į Trakus, parką, teatrą. Po senamiesčio kiemelius palandžiot. Ir stebėt, ir dar labiau pažint žmones. Ir iš naujo suprast, kodėl dabar, turėdama laiko kaip niekad, su vienais draugais susitinku bene kasdien, o kiti erzina, turiu juos matyti rečiau. Et, bet čia vėl smulkmenos.

šeštadienis, rugsėjo 10

So the season of the fall begins

     Ruduo. Bendrabutis, tas pats kambarys ir naujos kambariokės. Rima ir Jurga. Labiau patinka nei pernai, nes jokio įnamio kambary. Nors koridoriuos tai vis dar šlaistosi. Vargšelis... Tuštoka siena, ant kurios pamažu pradeda kauptis bilietai ir skrajutės.
     Universitetas, nauji dėstytojai, naujos paskaitos. Smagus tvarkaraštis, nes penktadieniai - sunkiausia diena. Universiteto kava, kurios šįmet bandysiu atsisakyti.
     Seni draugai ir naujos patirtys. Jaukus butukas Antakalny ir taip pat jaukus kambarys Saulėteky. Nakvynės ten kažkodėl labai įstrigusios, vis pagalvojant kad norėčiau dažniau. Gal dėl žmonių, su kuriais norisi praleist daugiau laiko, o gal dėl to jaukumo, kurios mano bendrabučio kambary kol kas dar nėra.
     Jonų bažnyčios varpinė ir ta nelemta aukščio baimė. Ypač kylant liftu. Ir kai girgžda medinės lentos. Ir kai pučia vėjas stiprus. Vis dėlto žinau, kad ten sugrįšiu ir bus drąsiau. Juk ir ant Gedimino pilies stogo pirmąkart...ropojau. Mažas garbanotas padarėlis, sukeliantis žmonių, o ypač močiutės juoką. Užtat šiandien ten vaikštau drąsiai. Ot.
     "Vilnius live" koncertai, pirmi šiųmetiniai gaminimo džiaugsmai, krepšinis ir jau primiršti ilgi pokalbiai telefonu. Ir klajonės beieškant Stalo kalno dar. Keksai. 32564 puodeliai arbatos ir 23165445 minučių duše. Dukart per dieną.
GYVENU!