Atrodo, dar vakar laikiau egzaminus, baigiau mokyklą, o štai dabar jau skaičiuoju paskutines vasaros dienas. Tik kalendorines, nes man vasara baigėsi šiandien.
Šiandien, kai pamačiau "nudegusius" medžių lapus, šiandien, kai vasariškai vaikštinėjom paskutinį kartą, šiandien, kai pūtė vėjas, saulė švietė nebe taip ir buvo vėsu. Ruduo, jaučiu visu kūnu, ruduo - pritaria protas bei širdis.
Truputį gaila jau pasiilgtos upės, sodo, Berčiūnų, miško su mėlynėm ir kaimo. Gaila nepažiūrėtų filmų, neperskaitytų knygų ir nepamatytų veidų. Gaila to, ko nepadariau. Kita vertus, vienas išminčius man dažnai kartoja, kad visada kažką reikia pasilikti ir ateičiai. Tikiuosi, jog tikrai verta, nes liko tiek daug.
Antradienį manęs čia jau nebus. Stalo stalčiai jau tušti ir daug gero sukrauta į dėžes bei uždaryta garaže. Lagaminas, tašė, maišai pilnėja irgi labai greit. Nei laukiu, nei ne, bet mielas kambarys jau nebe toks ir toks jau nebebus. Liūdna kažkaip...
3 komentarai:
Jėtau, nu kam taip nostalgiškai. Juk prasideda kitas gyvenimas, kupinas naujų potyrių, vilčių ir džiaugsmo ;)
Tiesiog tokia nuotaika. Kitu metu įrašas galbūt būtų visai kitoks :)
Labai artimas įrašas. Nors man dar kiek daugiau laiko liko, bet vis tiek. Jaučiuos lyg kareivis, kurio neišvengiamai laukia frontas :]
Rašyti komentarą