Gavau vietą bendrabutyje.
Keista, bet šis faktas didelio džiaugsmo nesukelia. Pripratau Coliukių karalystėje ir kitur nelabai noriu. Nors Sraigė Gepardu dar netapo, nors pro langus vis dar pučia vėjai ir durys tam tikrose vietose neatsirado, čia aš jau turiu savo kampą, žinau visus keliukus, autobusus, parduotuves, katinus ir medžius. Čia turiu savo sieną su brangiųjų nuotraukomis, vietą batų eilėje, drugelį palubėj ir daug kitų smulkmenėlių, kurias taip gaila palikti.
O ir su kambariokėmis, atrodo, sutariame vis geriau. Nebėra pykčių, nesusipratimų, bet atsirado daugiau juoko, bendrų interesų, pagalbos. Nežinau, ar galiu jas vadinti draugėmis, bet tai jau nėra svetimi man žmones. Tiek daug (iš jų) išmokau...
Šiaip ar taip savaitgalį kraustausi. Vėlgi aukštyn (iš 7-o į 10-ą aukštą). Tikiuosi, neteks žemai ir skaudžiai kristi.
5 komentarai:
Vieni žmonės išlipa iš to traukinio, kuriuo važiuoji tu, o kiti įlipa. Toks mūsų likimas :) Na to drugelio tikiuosi nepamirši. Žiūrėk, vieną dieną ir aukščio baimę prarasi :) vis aukštyn ir aukštyn :)
Jei žadi kristi žemyn tai pasakyk, atbėgsiu, gal pagausiu :D
O, sveikinu įsikūrus! Vienu aukštu aukščiau už mane, turėtų nieko sau vaizdai matytis :)
Hem, dar neįsikūriau, dar tik šį savaitgalį kraustysiuosi:) o dėl vaizdų tai taip - tokie pat puikūs kaip pro tavo langus ;)
V, drugelis jau su manim, taip kad tikrai nepamiršiu :)
O aplamai, kur įstojai. Taip ir nesupratau :)
Rašyti komentarą