Baletas vadinasi „Rusiškasis Hamletas“, jo herojus - caraitis Pavelas. Jo istorija primena Hamleto istoriją (dėl to ir dėl atsakymo į amžinąjį klausimą „Būti ar nebūti?“ paieškų tikriausiai kilo ir baleto pavadinimas): išgyvenęs tėvo nužudymą, patyręs valdingos motinos Jakaterinos nemeilę, mylimos žmonos netektį, baleto herojus bando apginti teisingumą, kančia ištaisyti būties klaidas. Realybė ir fantazija susipina, apnuogindamos žmogaus sielos konfliktą.
Muzika, judesys, plasnojimas. Mimika, įsitempę raumenys, spalvos. Spalvos niūrios, bet užtat puikiai atitinkančios nuotaiką.
Ech, pirmąsias 15min. sedėjau be žado ir dabar noriu pamatyti visus baletus ir ne tik. Bet baletus labiausiai. Nes tikrai jėga, kai niekas nekalba. ;) Nes net ir tą vienintelį kartą, kai tarnaites ar dar ką vaidinančios balerinos sušuko „aaa“, pasijutau taip, lyg kažkas būtų apspjovęs šventovę. Ne, nereikia balete žodžių.
Nebūtume mes, jei po baleto nebūtume pasukusios į McDonald'ą. Sumuštiniai su sūriu, bulvytės Fri, itin ilgo galiojimo pyragėlis su miško uogomis ir karštas šokoladas. Stalelis ne prie lango. Bulvytės su karštu šokoladu.
Vėliau aptikom fotografijų parodą Gedimino pr., skirtą, atrodo, kovai su vėžiu. Gaila, nebepamenu, kaip ji vadinosi, nes nuotraukos buvo tikrai įdomios.
Galiausiai - dar keli pa(nu)sišnekėjimai ir kelionė namo(?). O Kūčios - gruodžio 24d.
4 komentarai:
Yyyyy, kaip norėčiau dar ką nors panašaus nuveikt :}
O tos foto Gedimono prospekte bendrai vadinasi „(Ne)matomi kontrastai" :p
nuveiksim būtinai ;)
Man tik nervina, kad Vilniuj norint nueiti į normalų teatrą, turi kokias 3 savaites prieš tai užsisakyti bilietą :) tai kur teisybė? ;s
Nueiti į operos ir baleto teatrą galima (ir net patariu) ir spontaniškai. ;)
Rašyti komentarą