Vadinasi, laimė - tai ramybė. Ramybė? Atidžiau pažiūrėję į Motiną, pastebime, kad ji niekada neturi ramybės. Žiemą ji grumiasi su vasara, saulė niekada nesusitinka su mėnuliu, tigras vaikosi žmogų, kuris bijo šuns, kuris vaikosi katę, kuri vaikosi pelę, kuri baugina žmogų.
Pinigai atneša laimę. Puiku: visi žmonės, turintys pakankamai pinigų, kad sugebėtų užsitikrinti aukščiausią pragyvenimo lygį, gali nebedirbti. Tačiau jie tebedirba, dirba dar įnirtingiau, lyg bijodami visko netekti. Pinigas pinigą daro, tas teisybė. Skurdas gali užtraukti nelaimę, tačiau nelaimė skurdo neužtraukia.
Didžiąją gyvenimo dalį aš ieškojau laimės, o dabar trokštu tik džiaugsmo. Džiaugsmas - tai lyg seksas: turi pradžią ir pabaigą. Aš trokštu malonumo. Trokštu pasitenkinimo. Na, o laimė? Daugiau į tas pinkles neįkliūsiu.
Kai pasitaiko būti tarp žmonių, bandau juos išprovokuoti užduodama svarbiausią mūsų būties klausimą, visi atsako: „Aš - laimingas.“
Aš klausinėju toliau: „O argi jūs nenorite ko nors daugiau, argi nenorite dar labiau klestėti?“ Visi atsako: „Žinoma.“
P.Coelho „Portobelo ragana“
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą