Spektaklis „Baltaragio malūnas“ Šokio teatre

Ieškodami pigiausių bilietų, aptikom ir praėjusį šeštadienį apsilankėm Šokio teatre vykusiame spektaklyje „Baltaragio malūnas“, pastatytas pagal to paties pavadinimo K. Borutos romaną.
Jei kalbėtume apie tai, kas labiausiai įsiminė, be jokios abejonės reiktų paminėti, kad tai buvo be galo spalvingą pasirodymas, be galo jaunatviškas (kalbant tiek apie jaunuosius aktorius, tiek apie žiūrovus), skambėjo be galo žavi muzika ir visas spektaklio pastatymas toks labai žaismingas ir šviesus, beveik kaip pats pavasaris, jei jau galima taip lyriškai išsireikšti. Net keista, atrodo, siužetas tai rimtas, painus, pabaiga nelaiminga, o vat nusileižia uždanga ir toks geras jausmas, lyg kokią pasaką su laiminga pabaiga perskaičius. Tai už tai didelis pliusas.
Dar va tokį video youtube radau iš spektaklio, pažiūrėk:

Velykos 2013 - sniegas, "Paberžė" kiaušiniai ir Kiaušingalvis

 

 

Su Šv. Velykomis :)

Opera „Žydė“

Grįžau į Lietuvą ir jau spėjom su mama operoj pabūt.
„Žydė“ (kartais dar vadinama „Kardinolo duktė“) - J. F. Halévy opera prancūzų kalba. Siužetas - kardinolas (prieš tapdamas kardinolu) gaisro metu praranda žmoną ir dukterį. Dukrą išgelbsti ir įsivaikina Žydas. „Žydaitė“ užauga ir įsimyli krikščionį, kuris, vėliau paaiškėja, yra ne tik krikščionis, bet ir vedęs imperatoriaus dukterį...

Opera trunka tris su puse valandos ir man kaip visada pirma dalis gerokai prailgo. Antra jau visai nieko - ir įdomesnė, ir trumpesnė. Spalvų spektaklyje nedaug, vyrauja juoda ir jos atspalviai. Įdomiai vaizduojami tikintieji, jų tradicijos. Įdomi pabaiga - iki pat paskutinės minutės tikėjausi, jog pabaiga bus kitokia. Patiko arijos ir chorų intarpai. Iš esmės, viskas visai patiko, tik nebuvo tokio kažkokio „oho“.

Beje, man vis tiek labiausiai patiko ne pati Žydė, o jos „tėvas“ žydas juvelyras. 

p.s. nuotraukos pasiskolintos iš interneto.