perkelta iš one.lt

"Aš neverkiu-tai
Ilgesys per skruostą rieda.
Nubraukiu jį ranka,
Nes gėda...
Aš neverkiu-tai
Ilgesys per skruostą rieda.
Kuris ateina vakare,
Užgrobia mano miegą.
Aš neverkiu-tai
Ilgesys per skruostą rieda.
Kodėl jis toks kartus?
Kaip skausmo žiedas...
Aš neverkiu-tai
Ilgesys per skruostą rieda.
Gal jis kada išnyks?-
Juk laikas bėga...
Aš neverkiu-tai
Ilgesys per skruostą rieda.
Gal jis pavasarį ištirps.
Ištirps kartu su sniegu..."

***

Algimantas Baltakis. Bučinys Bučinys - Kad prakalbėtum, Kai per daug slogi tyla. Bučinys - Kad patylėtum, Kai šneka nebemiela. Bučinys - Kad atsibustum Iš sapnų ir nebūties. Bučinys - Kad vėl užpūstum Žiburį... Labos nakties! Bučinys - Atskleidęs tiesą. Įspėjimo bučinys,- Kad žinotum, jog išblėso Tavo židinio ugnis. Bučinys - Aistrų verpetas. Bučinys - Tyli versmė. Viešas pergalės paradas. Šventas aktas. Nuodėmė. Bučinys - Pasidavimas. Atspaudas: Tu kalinys! Bučinys - Šviesus žaidimas. Juodas judo bučinys. Bučinys - Bjauri vagystė. Ar gražiausia dovana. Nuoširdumas. Apgavystė. Meilės prievolė. Daina. Niekas bučinys. Ir viskas. Žmogų prikelia Arba Jį pražudo... Bučinys juk daugiareikšmis, Kaip kalba. 1964

***

-- prisimink vienuolika boružių, krūvą žalčių ir traukinio bėgius ačiū už praleistą laiką :)
-- ir dar: "šiek tiek ankstoka"

***

"Love is like the wind: you can't see it, but you can feel it"

***

kachiumba!!!

***

Pailsėk
Ar dar turi akimirką prisėsti
Pažvelgt i medžių sprogstančius lapus
Ir saulės šviesoje paskęsti
Kur toks nežemiškai gražus dangus...
Tikiuos turi savy jėgų pabėgti
Nuo tų kasdienių rūpesčių visų
Ir nors kelioms akimirkoms nuklysti
Kur tavo sielai bus ramu...
Ir neieškok tam tinkamesnio meto
Negu dabar, negu akimirka kurioj tu gyveni...
Ir tau tikrai nereikia tinkamesnės vietos
Negu pasaulis kuriame esi...
ernestas

***

JUSTE SAVANORIS, JUSTE SAVANORIS...

negaliu būti be...

         knygų.

     Taip, tikriausiai skamba gan keistai. Tačiau gryna teisybė! Šalia manęs visada turi būti knyga - net jei tuo metu ir neskaitau. Dėl jaukumo, dėl saugumo, mėgstu turėti knygą rankinuke - juk bet kada važiuojant galima patekti į spūstį ar susitarus susitikti su drauge, jos laukti. Ar šiaip, net rudenį pamačius jaukų suoliuką, taip norisi prisėsti, atsiversti knygą ir bent truputį, kol pasidarys vėsu...paskaityti.
     Ir nors savo perskaitytų knygų kiekių pastaraisiais metais pasigirti negaliu - šįmet jų viso labo tik aštuonios, tačiau taip gera, kai visur kur apie mane - knygos! Namie Panevėžyje - knygos, bendrabutyje - knygos, kalnai neperskaitytų knygų, kurių man vis tiek negana. Štai kad ir šiandien, užsukusi į universiteto biblioteką, užtikau grožinės literatūros skyrių ir... Ir parsinešiau Graiką Zorbą. Nu nes buvau balete, tai kaip čia knygos neužsimanysiu - juoba, kad visai stora ir labai patraukliu viršeliu bei anotacija.
     Ir jau kuriu planus dabar, kaip čia susiplanuot viską, gal nieko tokio, kad kokiai paskaitai nepasiruošiu, noriu skaityti...Zorbą. Ir dar garsiausiu graikų romanu tituluojamas, nu kaip čia nesusigundysi!

baletas: Raudonoji Žizel

„Raudonoji Žizel“ - baleto spektaklis, skirtas Olgai Spesivcevai, vienai žymiausių XX amžiaus balerinų. Ši balerina buvo geniali Žizel. Ji taip susitapatino save su vaizduojamu personažu, įsijautė į tikrosios Žizel likimą, kad nebeturėjo jėgų sugrįžti į tikrovę - paskutiniuosius 20 metų praleido psichiatrinėje klinikoje netoli Niujorko, likusi visiškai viena ir neveiksni... Žizel istorija tapo bačios balerinos istorija.

Pirmas veiksmas pasakoja apie tai, kaip Petrograde (Sankt Peterburge), revoliucijos metu, atrodo klasikinio baleto pamoka. Mokytojas iš visų šokėjų išsirenka vieną, kuri savo šokiu sužavi publiką, o ypač Čekistą - slaptosios policijos agentą. Čekistas jėga ir šiurkščiomis glamonėmis priverčia paklusti Baleriną savo valiai, atveria visiškai naują ir nepažįstamą pasaulį, padaro revoliucingų masių puotos karaliene.
Tačiau dvasinės vertybės, kurias Balerinai diegė Mokytojas priverčia ją sugrįžti į teatrą. Tik čia - jau naujasis režimas, kur visi privalo paklusti raudonajam režimui... Čekistas leidžia Balerinai palikti Tarybų Sąjungą.

Antrasis veiksmas jau Paryžiuje, ant scenos - Grand Opera teatro baleto klasė - žymus šokėjas ir choreografas vadovauja repeticijai. Pasirodo Balerina, tampa šokėjo partnere, susilaukia didžiulės sėkmės. Tačiau Balerinos meilė Partneriui - be atsako... Todėl ji jaučiasi vieniša, jai pakrinka nervai, klysta šokdama. Atsipalaiduoti bando mėgaudamasi Paryžiaus malonumais, tačiau nesėkmingai: šokėjai vaidenasi Čekistas, paskui Mokytojas. Pasaulinę šlovę atnešęs Žizel vaidmuo neleidžia užsimiršti, ir Baleriną ištinka Žizel likimas - ji išprotėja. Veidrodžiai atspindi sužalotą Balerinos sąmonę, o išsivadavimas randamas pasaulyje iš kitos veidrodžių pusės.

Pats baletas, bent jau pirmame veiksme, tamstus ir kuria grėsmės įspūdį, vyrauja įtampa nuolatinė, kurią dar labiau sustiprina muzika ir apšvietimas. Olga Konošenko kaip visada nuostabi - atrodo, kad Raudonosios Žizel vaidmuo sukurtas būtent jai. Nuostabūs kostiumai, išraiškingai šokantis Čekistas - A. Daraškevičius. Antras veiksmas apskritai nepakartojamas. Vieni įvykiai keičia kitus, daugybė kostiumų, nuolat stebina dekoracijos, Olgos solo, kabareto scena. Ir viskas taip modernu, o sukuriamas puikias figūras nuolat norisi fotografuoti - kad tik nesibaigtų, kad tik nepasimirštų.
„Raudonoji Žizel“. Nueik.


nuotraukos iš čia, čia ir čia.