- Kodėl jauni žmonės neturi darbo ir ką daryti, kad tu jį visada turėtum (Kernius Kuolys) - paprastai ir aiškiai. Nors, kai pagalvoji, nieko itin naujo nepasakoma, tačiau paskaitai ir kažkaip geriau pasidaro, apima įkvėpimas ir atsiranda daugiau pasitikėjimo savimi.
- Produktyvumas: kaip nešvaistyti laiko veltui (Kernius Kuolys) - šį kartą čia daug naudingų patarimų apie tai, kaip planuoti savo laiką, kokias priemones pasitelkti ir kur jas rasti, kokį laiką ir kokią aplinką darbui pasirinkti. Kai kuriais patarimais jau pradėjau naudotis ir esu gana patenkinta.
- Darbas pagal Pomodoro (Irmantas Šiupšinskas) - mano šiandienos skaitinys toliau domintis laiko planavimu. Kalbama apie Pomodoro techniką, kurios principas labai paprastas: 25 minutės darbo, 5 minutės poilsio ir kas 4 tokius ciklus daromos 15-20 minučių pertraukėles.
- Kaip pasigaminti losjoną apsaugai nuo uodų (pinkcity) - prasidėjus šiltąjam sezonui didžiausi mano priešai - uodai. Šiame įraše Jovita pasakoja apie tai, kaip pasigaminti ne tik uodus atbaidantį, bet ir tavo odą tausojantį losjoną.
- Kaip švaistyti laiką universitete: gidas (Kernius Kuolys) - šiaip labai prajuokino. Vardinami žingsneliai, kaip tapti nevykėliu universitete. Gal tik nesutikčiau su tuo, jog šaipomasi iš besimokančių žmonių. Geri rezultatai universitete neabejotinai atveria nemažai galimybių - turiu tokių pavyzdžių ir savo grupėje.
2011 m. gegužės 31 d., antradienis
Paskaityk
Paskutiniu metu perskaitau gan nemažai įdomių straipsnių, kuriais norisi dalintis. Ypač tada, kai juose siūlomus dalykus išbandau pati ir pamatau, kad iš tiesų jie veikia. Ir kadangi nepatinka man kaskart siųsti tau tų straipsnių el. paštu, per skype ar dar kokiais kitais būdais, tai pagalvojau, kad galėčiau čia, blog'e, padaryti kokius nors „mėnesio skaitiniai“ (ar pan.) įrašus ir tokiu būdu tais savo atradimais pasidalinti. Tad ilgai negaišinusi iškart pradedu savo šio mėnesio (arba kitaip tariant - pirmąjį) sąrašiuką, o paskui bus matyt, kaip seksis. :)
2011 m. gegužės 28 d., šeštadienis
2011 m. gegužės 26 d., ketvirtadienis
Prisiminimai
...arba mano prisiminimai iš tavo dienoraščio. Kad visada galėčiau juos paskaityti.
„Kartą, kai mano draugų ratui buvo kilusi grėsmė, mes sugalvojome pasaką apie saulės spindulėlius. Jos esmė ta, kad kiekvienas draugas yra saulės spindulėlis ir jis šildo aplinkinį pasaulį. Na, o kai draugai buriasi į vieną vietą, kai plečiasi draugų ratas, tuomet spindulėliai ima sudaryti saules. Saulių dydis priklauso nuo draugų-spindulėlių skaičiaus. Kuo draugystė stipresnė, kuo daugiau draugų, tuo saulė darosi ryškesnė ir labiau šildo. Be to, skirtingos saulės gali jungtis į vieną. Išvada tokia, kad kai turi draugų-saulės spindulėlių, būna geriau (šilčiau) ne tik pačiam, bet ir visiems aplinkiniam. Juk tik dėka saulės egzistuoja mūsų planeta.“
***
„Savaitgalis. Susitikimas su spindulėliais. Išvada, kad gerai bendrauti su žmogumi, dėl kurio pasitempi ir augi. Taip pat gerai būti tuo, dėl kurio pasitempiama ir augama. Idealiausia, kai stengiamasi tobulėti drauge, vienas dėl kito ir tuo pačiu dėl savęs. Išpildytas noras pereinant Senvagę ir nugalint baimę įlūžti (po viso to sekė keistas sapnas, kad ryte ėjome ledu, o vakare tas ledas jau buvo ištirpęs ir sapnuotas didžiavimosi jausmas, kad spėjom ir nepabijojom to padaryti). O kam tie šiaudai? Kad žuvys galėtų kvėpuoti.“
***
„Pasiilgau Medžio. Jau taip seniai prie jo buvau. Greit bus lygiai metai nuo tos dienos, kai pirmą kartą jį atradome. Tada dar buvo tvirta Trijulė. Ir buvo daug sniego. Ir džiaugsmo. Po to viskas pradėjo byrėti... Medis kai kuriems liko tik medžiu. Netektis. Nutrūkusios draugystės. O dar vėliau ašaros ir susitaikymas. Bei suvokimas, kiek daug netekau. Svarbiausia, kad tai praėjo ir vėl atsitiesiau. O dabar vėl ateina vasario antra pusė ir kovo mėnuo. Laikas, per kurį praėjusius porą metų kentėjau. Šiais metais pasistengsiu, kad patirčiau kuo mažiau liūdesio. Kai kuriuos dalykus reikia keisti, neleisti pasikartoti. O Medį būtų gerai aplankyti. Grįžusi į Panevėžį ne kartą galvojau ten nueiti, bet vis blogos oro sąlygos buvo. Įtariu, kad šį savaitgalį bus ne ką geriau, bet būtinai kada nors, kai tik bus tinkama proga. Jei ką, eisiu net viena.“
„Kartą, kai mano draugų ratui buvo kilusi grėsmė, mes sugalvojome pasaką apie saulės spindulėlius. Jos esmė ta, kad kiekvienas draugas yra saulės spindulėlis ir jis šildo aplinkinį pasaulį. Na, o kai draugai buriasi į vieną vietą, kai plečiasi draugų ratas, tuomet spindulėliai ima sudaryti saules. Saulių dydis priklauso nuo draugų-spindulėlių skaičiaus. Kuo draugystė stipresnė, kuo daugiau draugų, tuo saulė darosi ryškesnė ir labiau šildo. Be to, skirtingos saulės gali jungtis į vieną. Išvada tokia, kad kai turi draugų-saulės spindulėlių, būna geriau (šilčiau) ne tik pačiam, bet ir visiems aplinkiniam. Juk tik dėka saulės egzistuoja mūsų planeta.“
***
„Savaitgalis. Susitikimas su spindulėliais. Išvada, kad gerai bendrauti su žmogumi, dėl kurio pasitempi ir augi. Taip pat gerai būti tuo, dėl kurio pasitempiama ir augama. Idealiausia, kai stengiamasi tobulėti drauge, vienas dėl kito ir tuo pačiu dėl savęs. Išpildytas noras pereinant Senvagę ir nugalint baimę įlūžti (po viso to sekė keistas sapnas, kad ryte ėjome ledu, o vakare tas ledas jau buvo ištirpęs ir sapnuotas didžiavimosi jausmas, kad spėjom ir nepabijojom to padaryti). O kam tie šiaudai? Kad žuvys galėtų kvėpuoti.“
***
„Pasiilgau Medžio. Jau taip seniai prie jo buvau. Greit bus lygiai metai nuo tos dienos, kai pirmą kartą jį atradome. Tada dar buvo tvirta Trijulė. Ir buvo daug sniego. Ir džiaugsmo. Po to viskas pradėjo byrėti... Medis kai kuriems liko tik medžiu. Netektis. Nutrūkusios draugystės. O dar vėliau ašaros ir susitaikymas. Bei suvokimas, kiek daug netekau. Svarbiausia, kad tai praėjo ir vėl atsitiesiau. O dabar vėl ateina vasario antra pusė ir kovo mėnuo. Laikas, per kurį praėjusius porą metų kentėjau. Šiais metais pasistengsiu, kad patirčiau kuo mažiau liūdesio. Kai kuriuos dalykus reikia keisti, neleisti pasikartoti. O Medį būtų gerai aplankyti. Grįžusi į Panevėžį ne kartą galvojau ten nueiti, bet vis blogos oro sąlygos buvo. Įtariu, kad šį savaitgalį bus ne ką geriau, bet būtinai kada nors, kai tik bus tinkama proga. Jei ką, eisiu net viena.“
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)





