Aš kartais galvoju, kaip blogai elgiasi mano mama, brolis, močiutė ar pusseserė. Sesė. Artimiausios draugės, kiti draugai. Kambariokės, kaimynai, dėstytojai ir autobusų vairuotojai. Nusikaltėliai ir prezidentai. Net mano katė. Pradedant nuo arčiausiai esančių, blogai besielgiančių ratas tolydžio didėja, kol tampa didesnis už patį pasaulį. Didėja didėja ir lieku tik aš. Centre to rato.
Ir nepaisant to, taip retai pagalvoju, kad blogai elgiuosi aš.
2010 m. vasario 26 d., penktadienis
2010 m. vasario 23 d., antradienis
Kelyje
Nė nežinau, kodėl, bet jaučiu, jog esu teisingame kelyje. Su visais žmonėmis, kurie man rūpi, sutariu puikiai. Na, išskyrus gal vieną tokį. Su mokslais viskas pamažėle irgi juda pirmyn. Kambariokėmis ir kambariu (vėl persikrausčiau prieš lygiai mėnesiuką) esu daugiau nei patenkinta. Myliu savo katę ir man patinka knyga, kurią skaitau.
Ir nors žinau, jog ilgai tokios laimės akimirkos nesitęsia, ir netrukus būtinai atsitiks kas nors tokio, dėl ko vėl būsiu susirūpinusi, galbūt net pikta. Tačiau dabar viskas super. Jė.
Be to, jaučiu artėjant pavasarį.
Ir nors žinau, jog ilgai tokios laimės akimirkos nesitęsia, ir netrukus būtinai atsitiks kas nors tokio, dėl ko vėl būsiu susirūpinusi, galbūt net pikta. Tačiau dabar viskas super. Jė.
Be to, jaučiu artėjant pavasarį.
2010 m. sausio 31 d., sekmadienis
100131
Nuo pat pradžių žiedely trūko vienos akutės - lygiai taip, kaip ir mūsų bendravime. Išmestas žiedas buvo pakeltas, tačiau daugiau nenešiotas. Ateis diena, kai netyčia susitikę viską paliksim prie medžio.
***
Visą rytą skaitau knygą. Tikrą, kietu viršeliu, šiurkščiais storais puslapiais grožinės literatūros knygą! Ir taip gera, ir, rodos, vėl jaučiu norą rašyti. Piešti. Galvoje sukasi visokios idėjos.
Net pasiilgau tų laikų, kai neturėjau nei kompiuterio, nei muzikos grotuvo, o televizorius buvo sugedęs. Vasara ir kaimas, ir mes su pussesere prie tvenkinio skaitančios savo, paskui viena kitos knygas, o baigusios vėl keliaujančios į biblioteką naujų.
***
Visą rytą skaitau knygą. Tikrą, kietu viršeliu, šiurkščiais storais puslapiais grožinės literatūros knygą! Ir taip gera, ir, rodos, vėl jaučiu norą rašyti. Piešti. Galvoje sukasi visokios idėjos.
Net pasiilgau tų laikų, kai neturėjau nei kompiuterio, nei muzikos grotuvo, o televizorius buvo sugedęs. Vasara ir kaimas, ir mes su pussesere prie tvenkinio skaitančios savo, paskui viena kitos knygas, o baigusios vėl keliaujančios į biblioteką naujų.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)