2008 m. balandžio 26 d., šeštadienis

Išdykusi, po to pavargusi

Labas! Va. Labai norėjau su kažkuo pasisveikinti, sveikinuosi su jumis. Labas:) Kaip jums sekasi? O man puikiai. Tikrai. Šiandien atsikėliau anksti ryte(ačiū saulės spinduliams), paskui su Plunksnučiu buvome mieste, valgiau picą su grybais. Su pievagrybiais, nors jų ant picos užderėjo ir nedaug. Vis dėlto buvo labai jau skanu. Vėliau ėjau išdykauti kartu su draugais. Ir pasigirsiu - tapom geriausiais išdykėliais debiutantais. Gavome kiaušinį ir diplomą dovanų, bet labiausiai įsiminė plojimai. Renginys truko 4val., todėl iškart po jo pasukome namų link. Pakeliui valgėme ledų, kalbėjomės apie įvairius (ne)protingus dalykus ir pėdkelnėmis papuoštus(?) medžius. Buvo gera ir dar įsigijau narcizų. Jie tokie šviesūs ir taip kvepia, kad net vakare, sutemus, neleidžia pamiršti, jog už lango įstabus pavasaris. „Taip giedra ir linksma, tiek šviečia vilties“... beautiful day. Nors ir pavargusi, ir rašau kažkaip, eee... Kažkaip. Mmm, bet narcizai kvepia nuostabiai. Kvepia šviesa, saule, gaivumu. Kvepia išdykusiu pavasariu.


2008 m. balandžio 23 d., trečiadienis

Confused

Aš visai neturiu laiko. Ir nesvarbu, kad didžiąją dienos dalį praleidžiu vegetuodama. Kartais net pamokose… Štai kalba tamsta mokytojas apie Prancūzijos revoliuciją, o aš kažkur, ne čia… Kieme puikus oras ir sedėjimas prie lango tampa iššūkiu. Nors stengiesi susikaupti, akys pačios krypsta į jau žalius medžius, jų viršūnėse čirškiančius paukščius, į dangų… Ir taip praeina daugelis pamokų, todėl kartais pasvarstau, jog pavasarį mokytis turėtų būti uždrausta išvis. Tačiau tai tik silpnumo akimirkomis (kurių pastaruoju metu vis dėlto pasitaiko gana daug), šiaip kol kas dar tikiu, kad mokytis verta.
Kita vertus, šis supratimas kuo toliau tuo rečiau pasireiškia darbuose. Pamėgau atidėlioti namų darbus ir kitas užduotis, o atlikti jas tik paskutinę akimirką. O kartais neatlikti išvis... Puikiai suprantu, kad šitaip neturėtų būti ir dėl to esu šiek tiek susipainiojusi. Dar pridėkime pavasarinį peršalimą ir svaigų jaudulį artėjant savaitgaliui, 1200 puslapių literatūros, būtinos perskaityti artimiausiu metu bei žiaurų tingulį visa tai daryti ir jau galėsite įsivaizduoti, kaip dabar jaučiuosi. Kaip jaučiuosi, taip, tiesą sakant, ir atrodau. O atrodau maždaug taip:

ir net pačiai keista, kad moku taip susiraukti:)