Ana Frank. Dienoraštis, filmas, spektaklis.

Pasaulį Ana Frank išvydo 1929 m. birželio 12 dieną Vokietijoje, Frankfurte prie Maino. Kai į valdžią atėjo A.Hitleris, šalyje prasidėjo žydų persekiojimai. Frankų šeima emigravo į Amsterdamą (Olandija), Ana ir jos sesuo Margo pradėjo lankyti mokyklą, susirado draugų. Tačiau Tačiau 1940 m. Olandiją okupavo Vokietijos kariuomenė ir žydų persekiojimai prasidėjo ir čia.
1942m. Anos sesuo Margo gavo šaukimą priverstiniam darbui Vokietijoje. Šeimai tai buvo pavojaus signalas. Dėl to Frankai persikraustė į slėptuvę, įrengtą palėpėje už Anos tėvo firmos kontoros.




Rizikuodami gyvybe jiems padėjo keli firmos darbuotojai. Vis dėlto 1944 m. besislapstančius žydus kažkas išdavė ir visa šeima buvo išvežta į koncentracijos stovyklą. Ana Frank mirė Bergen Belzene (Vokietija) 1945m., nesulaukusi šešioliktojo gimtadienio. Iki stovyklos išlaisvinimo buvo likęs tik vienas mėnuo. Tėvas vienintelis išliko gyvas.

Slėptuvėje Ana Frank rašė dienoraštį.


Jame ji nupasakojo savo kasdienybę, dėstė mintis, būgštavimus dėl ateities, viltis ir svajones, aprašė pirmąją meilę. Skirtingai nei žydų mergaitė, dienoraštis išliko ir 1947 m. buvo publikuotas. Taip išsipildė Anos svajonė likti gyvai net ir po mirties. Dienoraštis virto knyga, išversta į 55 pasaulio kalbas, jo pagrindu kuriami filmai, spektakliai. 1997m. dienoraštis buvo išverstas ir į lietuvių kalbą.

Rašyti dienoraštį - keistas užsiėmimas tokiai kaip aš. Ir ne vien todėl, kad anksčiau niekuomet nerašiau. Man atrodo, kad vėliau nei man pačiai, nei kam nors kitam nebus įdomios trylikametės mokinukės išpažintys. Nors iš tikrųjų tai nelabai svarbu, tiesiog aš noriu rašyti, maža to - atvirai pasakoti viską, kas guli ant širdies.

***

Vos prabylu,visiems ima rodytis,kad maivausi,jei tyliu - esu juokinga,jei atsakau - akiplėša, jei i galva šauna gera mintis - gudri,jei pavargstu - tinginė, jei atsikandu kąsnelį viršaus - savanaudė, kvaila, bailė, viską apskaičiuojanti ir t.t. Visą dieną girdžiu, koks nepakenčiamas aš vaikas, ir, nors aš tik juokiuosi ir apsimetu neimanti širdin, iš tikrųjų man ne vis tiek. Būtų gerai, jei galėčiau paprašyti Dievo mane pakeisti taip, kad nesukelčiau visų žmonių priešiškumo.

***

Šį rytą sėdėjau ir žiūrėjau pro langą. Negaliu tos būsenos kitaip pavadinti - būtent laiminga. Peteri, kol žmonės gali justi tokią laimę, kol gali džiaugtis gamta, sveikata ir dar daug kuo,- kol žmogus gali patirti tokį jausmą, jis visada bus laimingas.
Turto, garbės gali netekti. Bet laimė giliai širdyje gali būti tik trumpam sudrumsta, ji vistiek bus tavyje, ir kol esi gyvas, būsi laimingas.
Kai jautiesi vienišas ar nelaimingas, pabandyk tokią gražią dieną kaip šiandien pažvelgti pro palėpės stogą. Ne į namus ar stogus, o į dangų. Jei be baimės žvelgi į dangų, gali būti ramus, kad tavo dvasia švari ir kad vėl surasi laimę.

***

Matau mūsų slėptuvės aštuonetą tarsi žydro dangaus lopinėlį, apsuptą juodų debesų. Ratas, kuriame mes esame, dar tebėra saugus, bet debesys vis artėja, ir apskritimas, skiriantis nuo artėjančios negandos, mąžta. Mes apsupti debesų ir tamsos, beviltiškai ieškom išsigelbėjimo ir savo kely nuolat atsitrenkiam vienas į kitą. Visi žiūrim žemyn, kur žmonės kariauja vienas su kitu, visi žiūrim į viršų, kur ramu ir gera, bet negalim patekti nei viršun, nei apačion, nes niūri neganda atkirtusi mums kelią, ji stovi prieš akis kaip nepajudinama siena, ji nori mus sutraiškyti, tik negali. Kol kas. O man belieka šaukti ir maldauti: „O nelemtasis apskritime, išsiplėsk ir atsiverk!“

Pagal Anos Frank dienoraštį yra pastatytas filmas, o pagal filmą - spektaklis Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre. Apie juos jau yra parašę įvairaus plauko kritikai, tad aš tik pasakysiu, jog man patiko.
Pabaigai dar reikėtų pridėti, jog tos dvi istorijos(pirmoji - Holokausto paliudijimas ir antroji - mergaitės virsmo moterimi) yra puikus pavyzdys to, jog net ir sunkiausiomis, iš pažiūros apskritai neįmanomomis gyventi sąlygomis, įmanoma nepalūžti, neprarasti vilties ir tikėjimo, jog ateis šviesios dienos, kada gyvenimas vėl sugrįš įpraston vagon, kada viršų paims geresnioji žmogaus prigimties pusė - tokia kaip Anos.
Ir nors Ana Frank neišgyveno iki brandos metų, iš jos trumpo gyvenimo vis tiek galima nemažai pasimokyti.