Kada išnyks mūsų planeta?

Pagaliau išsirinkau temą artėjančiai lietuvių kalbos įskaitai. Kadangi rinkausi iš dviejų man įdomių ir tuo pačiu parankių temų, tai rinktis buvo nelengva, bet galų gale nusprendžiau, kad mokslas. Čia reiktų dar pridurti, jog 2009 - tarptautiniai astronomijos metai, ir mano noras parašyti šia tema bus visiškai aiškus.

Pasaulio pabaigos katastrofa buvo piešiama jau ne kartą. Nuolat Žemę atakuojančios kometos ir asteroidai, atitinkamai pagal savo dydį, gali jai padaryti įvairių nuostolių. Dėl to astronomai yra net sudarę tokių dangaus šovinių keturių pakopų pavojingumo skalę:
1. „Lokalus griovėjas“ - maždaug 50m skersmens, sprogimo energija siekia 10 megatonų. Gali sunaikinti didmiestį. Pavyzdys - Tunguskos meteoroidas, nukritęs 1908m. Sibire.
2. „Regioninis griovėjas“ yra 100m skersmens, sprogimo energija siekia 100 megatonų. Toks luitas gali sunaikinti visą žemyną.
3. „Mažasis naikintojas“. 1km skersmens, sprogimo galia iki 100 000 megatonų. Gali sunaikinti pusę Žemės.
4. „Didysis naikintojas“ yra 10km skersmens, sprogimo galia - 100mln. megatonų. Atsitrenkimas į Žemę reikštų apokalipsę: žūtų visa gyvybė, ilgą laiką Žemę gaubtų naktis.
Tokių kosminių susidūrimų pasitaiko dažniau nei paprastai yra manoma, tik tie susidūrimai skaičiuojami astronominio laiko mastais. Pagal mokslininkų tikimybių teorijos skaičiavimus, toks didelis mirtį nešantis asteroidas turėtų atsitrenkti kas 100 000 metų. Taigi po susidūrimo Tunguskoje žmonija galėtų šiek tiek atsipūsti.
Kita vertus, šiurpą kelia daktaro Dankano Stylo(Duncan Steele) skaičiavimai. Jis apskaičiavo, kiek kometų ir asteroidų grasina mūsų planetai. Pasak jo, apie 2000 vieno kilometro skersmens dangaus kūnų prasilenkia su Žemės trajektorija. Jeigu jie atsitrenktų į Žemę, išnyktų ketvirtadalis žmonijos. Dar mums kelia grėsmę 10 000 objektų, kurių skersmuo 500m ir dar apie 300 000, kurių skersmuo yra 100m. Be to, egzistuoja apie 150mln mažesnių, 10m skersmens, asteroidų ir kometų.
Mokslininkas apskaičiavo ir susidūrimo dažnumą. Kas valandą Žemę pasiekia 10 žirnio dydžio meteoroidų, 1 graikinio riešuto dydžio meteoroidas, kas 10 valandų - greipfruto dydžio, kas mėnesį - futbolo kamuolio dydžio meteoroidas. 50m luitas(lokalus griovėjas) į Žemę atsitrenkia kas 100 metų, 1km skersmens asteroidas - kas 100 000, 2km - kas 500tūkst metų.
Pavojus Žemei gresia maždaug po 10 000 metų, kai susprogs masyviausia mūsų Paukščių tako žvaigždė Kilio eta(Eta Carine). Ši, 100 kartų už Saulę didesnė, žvaigždė XIXa. buvo pati ryškiausia žvaigždė pietų danguje. Žūdama ji, pasak mokslininkų, iš savo orbitų išstums visas planetas, o Žemė taps pirmąja auka.
Kai Žemę ištiks ši lemtis, po 50 000 metų mums grės smūginės bangos iš kosmoso. Jos susidarys Paukščių tako centre, kai ten susiformuos naujos žvaigždės ir senosios susprogs. Šios bangos nepaprastai greitai plis į galaktikos pakraščius, o artimiausia jau yra pakeliui ir mus pasieks po 50 000 metų.
Mūsų žydroji planeta visiškai išnyks, kai Saulė maždaug po 500mln. metų taps raudonąja milžine ir sudegins visa, kas gyva. Saulė tada bus tik dešimtadaliu kaitresnė nei dabar, tačiau to pakaks, kad nebūtų galima sulaikyti šiltnamio efekto. Augalai, gyvūnai ir žmonės mirs. Žemė bus tokia karšta ir nebegyvenama kaip Venera.
Tokią pabaiga Žemę gali ištikti ir anksčiau - būtent tada, kai kokia nors žvaigždė virs juodąja skyle, suardydama planetų trajektorijas. Taigi Žemė gali patekti arba į Saulės karštį arba būti nusviesta į visatos šaltį.

Įrašas anaiptol ne optimistiškai nuteikiantis. Kita vertus, grėsminga apokalipsė buvo pranašaujama dažnai, tačiau Žemė vis dar sukasi.