Tokios romantiškos istorijos, beveik pasakos, kaip „Saulėlydis“(pasaka su siaubo elementais, mat Edvardas - vampyras. Bet visgi..), „Įsimintinas kelias“(A walk to remember) ar „Purvini šokiai: Havanos naktys“(Dirty Dancing: Havana Nights) ne tik suteikia atgaivą po mokslų, bet ir vilties. Tokie filmai ramina, jų dėka aplanko gražūs sapnai.
Ir man jie patinka. Patinka skaityti gulint vasarą po obelimi knygas, pagal kurias jie parašyti(o „Saulėlydžio“ knygos yra net keturios!), patinka svajoti, dalintis įspūdžiais su draugėmis. Patinka jaustis truputį pakylėtai virš žemės. Va taip!
_____
Rašiau Nacionalinį Diktantą šiandien. Jaučiuosi it atlikusi pilietinę pareigą.
4 komentarai:
Rytoj eisiu žiūrėt ,,Saulėlydį''.Labai laukiu;)
Ką gi, tuomet linkiu daug gerų įspūdžių :)
Įsimintiną kelią ir Purvinus šokius mačiau jau nežinia kiek kartų, ir vistiek man jie nenusibosta. :) o Saulėlydį, matyt, teks kurią dieną kino teatre žiūrėt. Nors manau, kad knyga vistiek geresnė už filmą. :)
Žinoma. Tiesą sakant, man dar neteko matyti filmo, pranokusio knygą, pagal kurią jis pastatytas :)
Rašyti komentarą