Pavasaris ir pokyčiai

Šįmet, skirtingai nuo praeitų metų pavasario, pražiopsojau narcizus - pamačiau juos parduotuvėje tada, kai buvo pardavinėjami jau su akcija - mat vysti pradėjo... Taip pat turiu daugiau laiko nei pernai. Na, šiaip tai mokslų nuolat prisikaupia, tačiau šiek tiek pasikeitė mano požiūris į juos - „ką gali daryt rytoj, niekad nedaryki tuoj“. Aišku, čia toli gražu ne visais atvejais taip, bet esmę tikiu, kad supratai.
Maža to, šiek tiek pasikeitė požiūris ir į draugus. Supratau, jog neverta laikytis įsikibus žmonių, kuriuos laikai gerais (geriausiais) draugais ir sieji su jais ateitį, tuo pačiu ignoruodamas faktą, jog tu galbūt jiems visai nereikalingas. Nuo šiol turėdama laisvą valandėlę ar šiaip, sugalvojusi įdomios veiklos, kreipiuosi į kitus žmones arba darau tai viena. Nusibodo būti ta, kuri pasiilgsta.
Ir jausmas geras - jau dabar turiu porą naujų žmonių, kurie man patinka ir su kuriais įdomu bendrauti. O smagiausia, jog jie gyvena visai čia pat (taigi norint susitikti nereikia trenktis į kitą miesto galą), be to, jie taip pat žino, kas yra LJD arba uzufruktas. Dabar esu ta, kurios pasiilgsta.
Gavau stipendiją. Juokingi tai pinigai, bet vis tiek - pirmoji sunkiu darbu uždirbta stipendija! Jė. Ir jau nusižiūrėjau vieną žavų daiktą, kurį būtinai įsigysiu už tuos pinigėlius - dar vienas šio pavasario pokytis bus.
Taip pat, kai tik baigsiu „Kauliukų žmogų“, skaitysiu kelias, gal ir ne genialių autorių, bet visai įdomias knygas, kurios, reikia tikėti, dar daugiau pokyčių šį pavasarį padės įgyvendinti. Pagaliau turiu viziją (nors ir labai neryškią dar) kokią save norėčiau matyti po 10 metų + pavasaris - ar gali būti geresnis metas pradėti ją įgyvendinti?

***
Ateičiai apie orą: medžiai apšerkšniję, sniego yra, nors šaligatviai be jo. Vėjas pučia, rankytės dar šąla. Rytojui sinoptikai pranašauja sniegą ir vėją.

***
Nuotrauka iš čia.