Šįmet, kaip ir pernai, su drauge išsiruošėme į knygų mugę. Kaip ir pernai, nestovėjome eilėje, paltus pasikabinome rūbinėje ir... Kaip ir pernai matėm Čekuolio stendą (tik va kur pats Čekuolis šįkart buvo? Specialiai iš Panevėžio atsivežiau jo knygą su tikslu autografą gauti, o...), kaip ir pernai neužsukom į „Obuolio“ leidyklos kampelį, kaip ir pernai knisomės angliškų knygų skyriuose, taip pat prie kitų leidyklų stendų. Tik va šįmet kažkaip to susižavėjimo pačiu renginiu buvo mažiau - viskas jau taip pažįstama ir jei pirmą kartą paviljonas, kuriame vyko mugė man atrodė milžiniškas, tai šįmet toks visai nedidukas... Taip pat buvo gana daug vaikų - kas mane gerokai nustebino. Net nežinau, ar gerai, ar blogai pradinukus į tokius renginius vežt. Viena vertus, baisi grūstis visur, o ir prisiperka tie vaikai daugiau visokių lipdukų ir pan., nei naudingų knygų, bet iš kitos pusės, gal tokiu būdu skatinama skaityti? Na, nežinau, bet jei būtų mano valia, į knygų mugę vaikus vežčiau nuo kokios 7 klasės...
Tai va, nusipirkau vieną knygą - Spencer Johnson „Kas paėmė mano sūrį?“, kurią internete galite atsisiųsti čia arba čia. Jau seniai norėjau ją perskaityti, be to, rekomendavo viena dėstytoja, tad tikiuosi, jog pirkti buvo verta. :)
Viena knyga knygų mugėje lyg ir nedaug (ypač turint omeny, jog kai kas tų knygų kokias 8 nusipirko ;)), bet norėjau pirkti tik tai, ką iš tiesų norėsiu skaityti ir ko negalėčiau pasiskolinti iš draugų. Taip pat labai norėjau kokios tai plonos, lengvo turinio ir žemos kainos angliškos knygos, bet rasti, deja, nepavyko. Na, gal ir gerai - jau ir taip nemažai norimų perskaityti knygų stovi mano lentynoje ir laukia savo eilės.
Be knygų, dar prisirinkau visą krūvą knygų skirtukų. Tiesiog pastaruoju metu dovanodama knygą ar pati skaitydama mėgstu, jog joje būtų koks nors tai skirtukas. Geriausia, jei su kokiu žaviu piešinėliu ar gera mintimi - tada jau iškart atsivertusi knygą nusiteikiu teigiamai ir tikiu, jog kiti taip pat. :) Ar ne?
Na, o po gerų dviejų valandų, kai viskas daugmaž jau buvo apžiūrėta, o ir jėgų ne per daugiausiai, patraukėme į centrą pietų. Taip jau išėjo, jog atsidūrėme kavinukėje (na, pagal dydį, tai gan didelėje kavinėje) „Keisti ženklai“. Kainos ten, mano akimis žiūrint, padorios, meniu irgi normalus, na, o aptarnavimas taip pat nenuvylė - paprašiusi stiklinės vandens iš krano vaistams išgerti, gavau pašildyto virinto vandens. Super. Tiesa, pats pagrindinis patiekalas buvo šiek tiek šaltokas, bet kažkokių tai neigiamų emocijų nesukėlė. O rūgštynių sriuba ten tikrai labai skani. Žodžiu, visai rekomenduoju. :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą