Planetariumas ir kiti dalykai

Šiandien visai netyčia pasisekė aplankyti Planetariumą - jau seniai to norėjau, keletą kartų net bandžiau aplankyt, bet vis nepavykdavo. Na, o šiandien taip spontaniškai su Mar sumąstėm ir aplankėm: prisijungėm prie kažkokios tai pensininkų grupės ir patekom į seansą tema „Žvaigždės, planetos ir mes“. Jo metu mums rodė žvaigždes ir netgi kelis žvaigždynus, pirmą kartą pamačiau Mažuosius Grįžulo ratus ir išmokau, kaip juos atrasti.

Taip pat seansą vedusi moteris rodė Origono, Kasiopėjos, zodiako ženklų žvaigždynus, šiek tiek pasakojo jų istorijas.
Vėliau kalbėjome apie planetas, jų skirtumus ir panašumus, buvo papasakota apie įvairias keliones į planetas, taip pat į mėnulį. Sužinojau, jog Veneroje gyvybei egzistuoti sąlygų absoliučiai nėra - 400 laipsnių karščio temperatūra, lavos paviršius ir kažkokios tai nuodingos dujos. Marse taip pat šiuo metu gyvybės nėra, bet, kaip buvo mums pasakyta, lyg ir randama įrodymų, jog gyvybė šioje planetoje kažkada vis tik egzistavo. Toliau - Saturnas, Neptūnas ir netgi Plutonas - nors ir toli nuo saulės, šios planetos ne mažiau įdomios. Ir dar apie daug dalykų buvo kalbėta ir, nors daug kas jau buvo girdėta, tačiau vis tiek įdomu.
Tik 2 dalykai nelabai patiko - tai nepatogios kėdės toje Žvaigždžių salėje bei to seanso vedėja, kuri kartkartėmis pasakojo tokiu tonu ir terminais, lyg salėje būtų sedėję ne suaugę žmonės, o darželinukai.
Tačiau nepaisant to, visiems tikrai rekomenduoju Planetariume bent kartą apsilankyti, jau vien dėl to, kad studentams bilietai su nuolaida - po 7Lt. :)

Po Planetariump pradėjo lyti, tad turėjau progą išsitraukti savo naująjį geltonąjį skėtį, kuris, nors ne itin tvirtas, man vis tiek labai patinka ir nuotaiką kelia. Taigi pasislėpusios po skėčiu nužygiavome į „Pomodoro“ piceriją Vilniaus g., kuri nuo šiol yra numeris 1 mano nemėgstamiausių picerijų/kavinių/restoranų ir apskritai maisto įstaigų sąraše. Vienintelis patikęs dalykas ten - aplinka. Tačiau visa kita - kainos, maisto skonis ir ypač aptarnavimas - klaiku. Užsisakiusi vieną patiekalą gavau kitą, už kurį tik išsikvietusi padalinio vadovę išsikovojau teisę nemokėti ir tik tada man buvo pasiūlyta tą patiekalą pakeisti kitu - tuo, kurio iš tiesų norėjau. Aišku, po maždaug valandos laiko visas apetitas buvo išgaravęs ir nuotaika dingusi. Žodžiu, nuo šiol į „Pomodoro“ neisiu.

Po „Pomodoro“ grįžau į baraką - o ten - įnamis. Vienas šlykščiausių mano pažįstamų žmonių. Nors žino, kad yra nepageidaujamas, vis tiek turi drąsos pas mus lankytis ir elgtis kaip namie: klykauti, žiūrėti „redtube“ ir dar velnias žino, ką išdarinėti... O juokingiausia, kad barake net ir sienos turi ausis, todėl net kai nebūnu Vilniuje, apie įnamio žygdarbius kaip mat sužinau ir nuo jų mane pykina. Šiuo atveju visai čia tiktų O. de Balzako mintis, kad "Toji ypatybė visur jaustis kaip namie yra būdinga tik karaliams, prostitutėms ir vagims." Na, įnamis tikrai ne karalius, o va keletą mikrobangių iš savo bendrabučio jau yra išnešęs...

Vakare dar „užlūžo“ kompiuteris ir, atrodo, tuo šios dienos nesėkmės ir baigėsi. Dar valandėlė ir žiūrėsiu filmą (žinau žinau, jau seniai rašiau į filmų blog'ą, bet pažadu greitu metu tai padaryti - filmų paskutiniu metu pažiūrėjau visgi nemažai), na, o rytoj - nauja diena, nauji renginiai universitete ir.. ir mokytis jau rimčiau reikės pradėti - visgi koliai ir sesija jau ne už kalnų.
Ai, dar iš beta.lt gan pigiai nusipirkau bilietą į Klaipėdą ir atgal. Tai greitu metu, kai tik šiek tiek atšils orai, planuoju aplankyti tą kraštą. Pasiilgau jūros...

nuotraukos iš čia ir čia.