ketvirtadienis, lapkričio 25

Atmintis ir mind map'as

Šiandien buvau dviejų valandų seminare apie atmintį ir mind map'ą. Likau sužavėta, tad trumpai papasakosiu apie tai ir tau. Sesija tai artėja...
Taigi seminaras susidėjo iš dviejų dalių - dalies bendrai apie atmintį ir iš antros dalies - apie mind map'ą. Apie atmintį kalbėjo MRU psichologas, lektorius A.Kuzinas, o apie Mind Map'ą - A.Šarakojis - vienas Lietuvos π čempionato laimėtojų, taip pat Konstitucinio egzamino laureatas. Abi personos labai charizmatiškos, tačiau šis įrašas ne apie juos.

Atmintis – tai individo gebėjimas įsiminti, sisteminti, išlaikyti tai, kas patirta ir prireikus vėl grąžinti šią informaciją į sąmonę, ja remtis mąstant ir elgiantis.
Atmintis gali būti trumpalaikė (kelių sekundžių trukmės) ir ilgalaikė (iki kelių dešimtmečių trukmės).
Atmintis taip pat skirstoma į deklaratyvinę - sąmoningą (kurią galima išreikšti žodžiais) ir nedeklaratyvinę - nesąmoningą (pvz. gebėjimas važiuoti dviračiu).
Atminčiai ypatingą reikšmę turi kartojimas, kuris gali būti
  • mechaninis, liaudiškai tariant „kalimas“ ir
  • detalusis kartojimas - siejimas su jau turima patirtimi.
Mechaninio kartojimo dėstytojas nerekomenduoja, kadangi toks kartojimas „sunkiai patenka į ilgalaikę atmintį“, o jei ir patenka, tai dažniausiai labai trumpam.
Tačiau pagrindinė taisyklė yra ta, kad kuo informacija apdorojama giliau, tuo ji ilgiau išlaikoma. Paprastai tariant, jei „kali“, ko nesupranti, tai iškaltą informaciją greitai užmirši.
Paties užmiršimo lygis priklauso nuo laiko. Jei tą pačią dieną po informacijos gavimo atsimenama pakankamai daug, tai jau antrą dieną atsimenama 50% mažiau, o po mėnesio...
Kodėl žmonės užmiršta? Kaip pagrindinės, išskiriamos trys priežastys: informacijos nykimas, informacijos slopinimas ir užuominų nebuvimas. Aš čia per daug neišsiplėsiu, tad jei tau įdomu, teks pasidomėti - pagooglinti.
Įdomus dalykas yra tai, kad jei informacija ir atsimenama, ji dažnai atsimenama klaidingai. Kodėl atsiranda tos klaidos? Pagrindinės priežastys, anot A.Kuzino, yra šios:
  • Prisiminimai ne tiksliai atgaminami, o sukonstruojami;
  • Konstruojant remiamasi jau turimomis žiniomis, įsitikinimais ar net emocinėmis būsenomis.
Paprastai tariant, norėdami atsiminti, kokiu autobusu šįryt važiavome, tikriausiai autobuso vaizdo neprisiminsime, o tiesiog sukursime: juk puikiai žinome, kaip atrodo tie autobusai: kokios jų spalvos, kad dažnai juose būna nešvaru ir pan. Juolab, jei šįryt važiuodami autobusu buvome blogos nuotaikos, tikėtina, kad ir autobuso vaizdą kursime ne šviesų, o gerokai tamsesnį, niūrų.
Tai kaipgi atsiminti geriau ir išvengti klaidų? Pagrindiniai principai yra šie:
  • Dirbti su informacija:
  1. Kartoti,
  2. Struktūrizuoti (mind map'as?),
  3. Naudoti užuominas (pavyzdžiui, atsiminti, kad mokantis svarbią fizikos formulę, pro langą praskrido paukščiukas),
  4. Pasitelkti vaizduotę (kuo keistesnius dalykus įsivaizduosi, tuo geriau),
  5. Analizuoti (vienas būdų - „kabinėtis“ prie skaitomo teksto),
  6. Sieti su patirtimi;
  • Nepasilikti visko paskutinei nakčiai(!!! - pasilikęs viską paskutinei nakčiai negalėsi įgyvendinti visų kitų čia išvardintų punktų, kurie yra labai svarbūs geriems rezultatams pasiekti);
  • Valgyti („normalų“ maistą, tačiau ne mokymosi metu);
  • Miegoti (A.Kuzinas siūlo prieš egzaminus pamiegoti bent 10 valandų. O jei taip atsitiko, kad visą naktį mokeisi - bent valandėlę.)
Apie kiekvieną šitų punktų galima kalbėti plačiau, tačiau gal geriau paliksiu tai specialistams. Juk ir šio įrašo tikslas - ne išdėstyti psichologijos paskaitą apie atmintį, o tiesiog sudominti, nurodyti kažkokias tai gaires ir skatinti domėtis patiems.
Kaip teigia specialistai, dėmesys išlaikomas 0,5-1h, tačiau visai naudinga daryti tam tikras pertraukėles. Kita vertus, kai kuriems žmonėms reikia gan daug laiko „įsivažiuoti“, tai tada jiems rekomenduojama tų pertraukėlių nedaryti arba daryti rečiau.
A. Šarakojis parodė įdomų filmuką iš savo praktikuojamo sporto. Žiūrim:

Awesome Memory: German Speed Cards Record

Tiesa, šis 27,36 laikas dabar jau yra pagerintas, beje, to paties žmogaus, ir pasaulio rekordas šiuo metu yra 21,90 s. Video filmuką apie šitą pasaulio rekordą gali pamatyti čia.
Manai, negalėtum to pakartoti? Tu labai klysti! Tu gali. Ir dar geriau!
Kaip tai padaryti? Ogi sujungti savo kairiojo (atsakingo už logiką, žodžius, sąrašus...) ir dešiniojo (atsakingo už ritmą, spalvas, vaizduotę...) smegenų pusrutulių darbą.
Tam yra pasitelkiamos įvairios sistemos: grandinės, "loci" (kelionės)...
Pakalbėkime apie kelionės sistemą. Kaip ją naudoti?
Tu turi susikurti kelionės maršrutą, įsimenant objektus paeiliui. Kad geriau suprastum, apie ką aš čia kalbu, štai tau dar vienas filmukas:



Gražiai viskas atrodo, bet nemanai, kad tai veikia? Mes irgi nemanėm, kol neišbandėm! A. Šarakojis liepė sugalvoti 10 bet kokių žodžių, paskui pritaikėm minėtą kelio metodą.
Žodžiai buvo tokie:

  • Stalas
  • Gėlė
  • Katalizatorius
  • Špinatai
  • Transformeris
  • Multiplikatorius
  • Signifikatas
  • Nuobodyla
  • Rūgštus
  • Pikachu (pokemonas toks)
Susikūrėme sau maršrutą: Gedimino pilis -> Katedra -> Kudirkos aikštė -> McDonaldas -> Seimas.
Kas toliau?
Istorija keliaujant: Gedimino pilyje stovi stalas, ant stalo gėlė. Prie Katedros stovi mašina, kur masiškai dalinami špinatai. Kudirkos aikštėje piešiami transformeriai. McDonalde mums tenka pavaduoti nuobodylą, o Seime priimamas „negeras“ įstatymas ir todėl rūgštimis spjaudosi Pikachu.
Sukūrus šią istoriją, toliau tęsiamas seminaras.
Tai kaipgi vis dėlto įsiminti visą kortų kaladę? Ogi paversti kortas žmonėmis ar daiktais (pvz dešimt būgnų - šaldytuvas) ir išdėlioti juos maršrute. Paprasta, tiesa? :) Faktas, kad pasiekti 20s greitį įsimenant visą kortų kaladę iškart nepavyks, o ir kam tą kaladę įsiminti? Atrankos į Lietuvos Talentus jau baigėsi, o tam, kad pasipuikuotum prieš draugus, reiktų įdėti (per)daug pastangų. Tačiau, o čia ir visas gėris, šį metodą galima panaudoti savo kasdieninėje veikloje - pavyzdžiui, mokantis ar įsimenant naujų pažįstamų vardus.
Kaip tuos vardus įsiminti? A. Šarakojis siūlo naują vardą
  • susieti su žmogumi, kuris turi tokį patį vardą - įsivaizduoti tuos du žmones atliekant kažkokią tai bendrą veiklą;
  • susieti su to vardo reikšme (Petras kažkokia kalba reiškia akmenį. Tad, jei žinai šitą reikšmę, susipažinęs su Petru, tiesiog įsivaizduok jį ridenantį Puntuką);
  • susieti vardą ir tuo pačiu žmogų su aplinkybėmis;
  • susieti su veido bruožais;
  • susieti su vardo ar pavardės šaknimi (pavyzdžiui, Almantas - alimentas).
Vienas iš būdų įsiminti - konspektavimas. Tačiau jis dažniausiai naudingas tik pačiam konspektuojančiam, o ir šiaip turi daug minusų: sunku atsiminti, sugaištama daug laiko, mums nusibosta ir mes pavargstame, mažėja dėmesys, dėl ko progresas yra lėtas, prarandama motyvacija. Ką daryti? Pasitelkti mind map'ą!


Pagrindiniai mind map'o principai pagal A.Šarakojį yra šie:
  • Kuo daugiau spalvų;
  • 3D efektas;
  • Būtina visada naudoti centrinį paveikslėlį + tame paveikslėlyje turi būti mažiausiai 3 spalvos;
  • Kuo daugiau paveikslėlių visame mind map'e;
  • įgyvendinti struktūrizacijos ir klasifikacijos principus;
  • kuo įvairesnis raidžių dydis ir forma;
  • naudoti tik spausdintas raides;
  • žodžio ilgis turi atitikti linijos ilgį;
  • šaka turi savo spalvą;
  • pagrindinės šakos - storiausios.
Taip pat svarbu vystyti savo stilių, naudoti numeraciją, simbolius ir griežtą hierarchiją.
Kodėl mind map'as gerai? O todėl, kad
  1. sutaupomas laikas,
  2. koncentracija išlieka ilgiau,
  3. įsiminti yra lengviau.
Veikia tai ar ne, nežinau. Tačiau A. Šarakojis teigia, kad šį metodą naudoja pats ir tai sėkmingai leidžia jam turėti 8 ir mokytis nemokamai. O ko daugiau reikia?..
O vis dėlto, jei tau reikia daugiau, gali pasiskaityti Tony Buzan knygą „Lavinkite atmintį“, kuri, tiesa, jau truputį atgyvenusi arba parašyti pačiam A.Šarakojui. Jo kontaktų taip viešai neskelbsiu, na, bet tu visada gali parašyti man ir tų kontaktų paprašyti. Na, o lektoriaus A.Kuzino kontaktus taip pat nesunkiai gali rasti MRU interneto tinklalapyje.
Na, ir pabaigai, kaipgi pasibaigė mūsų kelionės metodo bandymas? Ogi puikiai! Tiesa, ne visi, bet dauguma iš mūsų po seminaro sėkmingai atsiminėme visus 10 žodžių. Ura!

8 komentarai:

V rašė...

Hey... :) Tiesiog super, nėr čia ką daugiau pridurti! Rašai fantastiškai :)

just rašė...

negirk manęs taip dažnai - išpuiksiu ;)

Lena rašė...

Geras, man irgi patiko, daug naudingų dalykų sužinojau, gal pavyks ir per tą pačią sesiją pritaikyt. Ačiū :)

Hem. rašė...

Man rodos, esu skaičius interviu su šiuo žmogumi apie greitąjį skaitymą, tikrai sudomino. Pasisekė tau, kad galėjai sudalyvauti jo paskaitoje ;)

Giedrius rašė...

Įdomus straipsnis. Aš pats nemažai domėjausi apie speed readingą, atminties lavinimą ir pan. Norint šiuos įgudžius išlavinti, reikia daug pastangų ir laiko, bet, manau, investuoti šiuos savo resursus tikrai verta, nes atlygis garantuotas ir tikrai pravers gyvenime ne kartą.
P.S. Labai džiugu, kad rašai Turiu pasakyti, jog neblogai. Šaunuolė!

Iveta rašė...

A.Sarakojis ir pas mus mokykloje vede paskaita. Buvo nepakartojama.:))
Jis mane paskatino dometis visais sitais mind map'ais ir pan. Dziugu :))

Anonimiškas rašė...

Sveiki :) smagu, kad patiko mano paskaita, stengiausi pateisinti Jusu lukescius, tik gaila nepavyko atsikratyti jaudulio-visgi tai buvo pirma mano paskaita:) Justina (nezinau ar teisingai kreipiuosi), noriu suzinoti, is kur gavai video ir mind map'o foto, nes viskas is mano paskaitos,ar kartais tik nebuvau medziagos palikes kompiuteryje?

just rašė...

Labas :) Malonu jus čia matyti :) dar karta ačiū už paskaitą..
Video ir foto iš interneto, norėjau įdėti tą patį, ką mačiau paskaitoje, tad ieškojau, kol radau. ;)
Na, o dėl informacijos kompiuteryje, tai nežinau, nebuvau prie jo priėjusi. :)