Planavau rašyti daug ir plačiai, bet apsigalvojau. Pakaks pasakyti, kad 2008-tieji man buvo permainų metas. Dar iki galo neišsiaiškinau, kurių (teigiamų ar neigiamų) pasikeitimų buvo daugiau, vis dėlto stengiuosi mąstyti pozityviai.
Nors praradau net du brangius žmones
(Vienam jų dar ir šiandien negaliu atleisti, negaliu į tą asmenį net žiūrėti. Liūdna, nes Kalėdos - atleidimo metas, bet tokia realybė. Vis dėlto, tikiuosi, kad išsaugotas žiedas ir prisiminimus sukeliančios vietos padės atleisti, o paskui ir primiršti. Ta kryptimi nebenoriu jokių emocijų.
Kitą žmogų visad prisiminsiu, visad būsiu jam dėkinga. Prisiminsiu rudas akis, kalną pajūryje ir viską viską. Ir man nebus skaudu - tai buvo nuostabu, aš tai išgyvenau ir dėl to esu laiminga),
teigiamų dalykų irgi buvo daug
(darbo patirtis, teisės, šėlionės ir šachmatai ligoninėje, naujai atrasti mokslai ir pomėgiai, naujos pažintys ir nauji draugai, Saulės miestas ir bene gausiausi fejerverkų metai...).
2008-tuosius būtų galima suskirstyti į kelis konkrečius etapus, kurių vieni pilnai pateisintų ir paaiškintų kitus. Ir nors žinau, kad didelę dalį potyrių būtinai pamiršiu, etapai visados liks atminty ir man primins. Primins pavasarį, vasarą ir rudenį, dalį žiemos. Primins tai, kad aš augu.
Augu, keičiuosi, tobulėju.
1 komentaras:
Dziugu, kad kaip pati rasei: Augu, keičiuosi, tobulėju. Augam, tai visi :) gerai, kad dar ne senstam. Dziugiu kad keitiesi, svarbu ne i blogaja puse. O kad tobuleji, tai cia tiktais i nauda :)
Rašyti komentarą