Kaip gerai, kad būna tokių dienų, kai nežadinta atsikeli anksti ryte, nenusivili pliaupiančiu lietum ir rekordiškai greitai prisisiūni ištrūkusią sagą. Kaip gerai, kad būna dienų, kai eini ir žinai, kad tavęs laukia, o tu vistiek neskubi. Kaip gera sakyti „labas rytas“ brangiems draugams ir matyti jų atsakančias šypsenas, jausti šilumą. Kaip gera važiuoti nežinoma kryptimi! Ir visiškai pasitikėti vadovu bei kelionės draugais, dalį tilto vedančiais užsimerkusią, kad nustebintų parodydami...gulbę. Ir nustebau, apsidžiaugiau. Kaip gera uždegti argentinietį ir širdimi kviesti jį į svečius, o draugas ir balsu. Kaip gera liudyti Meilę ir dalintis ja kartu su Svajonių žmonėmis bei biržietiška duona ir druska pasitinkančiu jaunimu. Kaip gera mokėtį Žalią Medį, nes jis suvienija. Kaip gerai, kad būna išbandymų, kurie liudija bendruomenės vienybę ir žmogaus silpnumą. Tačiau kartu ir drąsą, džiaugsmą ir viltį, kai esi pašauktas Jo. Kaip gera dalintis skausmu, pamažu nukrypti nuo temos ir net prajuokinti kenčiantį. Kaip gera kentėti, kai šalia draugai, kurie meluoja, kad yra prasti guodėjai, nors vien jų buvimo šalia įkainoti neįmanoma. Kaip gerai, kad pasauly daug gyventojų ir praradus brangiausius žmones sutinki Niekšą, kuris tau dovanoja gėlių. Tiesa, ir laistosi šaltinėliu(?) nemaloniai... Kaip gera, kai prireikia kojinių, kurias netyčia įsidėjai, nes artimas visiškai sušlapo. Kaip gera jausti, kad gali padėti... Kaip gera, kai tau padeda kiti. Paslaugų bankas? Ne, tai kur kas daugiau. Tai trijų metų Gimtadienis. Kaip gerai, kad jie būna.
2008 m. balandžio 12 d., šeštadienis
Kaip gerai, kad būna
Kaip gerai, kad būna tokių dienų, kai nežadinta atsikeli anksti ryte, nenusivili pliaupiančiu lietum ir rekordiškai greitai prisisiūni ištrūkusią sagą. Kaip gerai, kad būna dienų, kai eini ir žinai, kad tavęs laukia, o tu vistiek neskubi. Kaip gera sakyti „labas rytas“ brangiems draugams ir matyti jų atsakančias šypsenas, jausti šilumą. Kaip gera važiuoti nežinoma kryptimi! Ir visiškai pasitikėti vadovu bei kelionės draugais, dalį tilto vedančiais užsimerkusią, kad nustebintų parodydami...gulbę. Ir nustebau, apsidžiaugiau. Kaip gera uždegti argentinietį ir širdimi kviesti jį į svečius, o draugas ir balsu. Kaip gera liudyti Meilę ir dalintis ja kartu su Svajonių žmonėmis bei biržietiška duona ir druska pasitinkančiu jaunimu. Kaip gera mokėtį Žalią Medį, nes jis suvienija. Kaip gerai, kad būna išbandymų, kurie liudija bendruomenės vienybę ir žmogaus silpnumą. Tačiau kartu ir drąsą, džiaugsmą ir viltį, kai esi pašauktas Jo. Kaip gera dalintis skausmu, pamažu nukrypti nuo temos ir net prajuokinti kenčiantį. Kaip gera kentėti, kai šalia draugai, kurie meluoja, kad yra prasti guodėjai, nors vien jų buvimo šalia įkainoti neįmanoma. Kaip gerai, kad pasauly daug gyventojų ir praradus brangiausius žmones sutinki Niekšą, kuris tau dovanoja gėlių. Tiesa, ir laistosi šaltinėliu(?) nemaloniai... Kaip gera, kai prireikia kojinių, kurias netyčia įsidėjai, nes artimas visiškai sušlapo. Kaip gera jausti, kad gali padėti... Kaip gera, kai tau padeda kiti. Paslaugų bankas? Ne, tai kur kas daugiau. Tai trijų metų Gimtadienis. Kaip gerai, kad jie būna.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą