Pradžios pabaiga

Baigiasi. Diena, kita ir baigiasi atostogos. Taip ilgai lauktos ir svajotos... Baigiasi. Tačiau nesiskundžiu – jos išties buvo geros. Tiek daug nuveikta: užtvankos, kryžiaus keliai Berčiūnuose, nors į juos eita ir ne pėstute, šeimos bičas ir neaiškios kilmės, bet skani sriuba su juo, žalias laumžirgis ir keistieji vokiečiai, senvagės grožio nesuprantantys; šokiai ir poilsis, šokiai ir poilsis... Kiaušinių dažymo technologija vyniojant juos apelsino žievele, raudonai mėlyni ir mėlynai raudoni pirštai, paskubomis plautos rankos ir aukščio baimė stebint minią iš viršaus. Džiaugsmingi šūksniai nebegalint tylėt ir apkabinimas draugų. Karališki močiutės pietūs ir kiaušinių ridenimas šunį laikant už durų. Margučių pirkimas lizingu ir saldus pergalės jausmas pirmąkart per metų septyniolika. Dar truputis torto ir baimė pasilenkti po to. (Ne)ilga kelionė namo ir žalia arbata „Trys kiniečiai“. Miegas sapnuojant (ne)suvalgytus kiaušinius ir ankstyvas saulutės žadintuvas. Dviejų „tupčiukų“ prie apatinio stalčiaus mankšta ir Kelias Atgal. Važiavimas pas močiutę užsinorėjus nevalgyto kiaušinio, besiprausiančios katės filmavimas ir oro paieška degalinėse. Autostrada laiptinėje ir namai. Atostogų ir pavasario pradžios pabaiga.

Žemiau keletas Velykų akimirkų. Nuotraukas dar reiktų redaguoti, bet...

Before

love it.

no comments

looks tasty

after