Atsipalaidavusi

Kaip gera sulaukti atostogų! Kaip gera matyti besišypsančią saulę danguje ir šviečiančius žmones parkuose. Kaip keista matyti žmones parkuose... Žiemą tie parkai priklauso, rodos, tik tau vienam - kitą žmogų tokiu metų laiku čia sutiksi retai. O net jei ir praeina, tai greitai, paskubomis, nesidairydamas. Pavasarį gi viskas kitaip. Atgyja gamta, atgyja ir žmonės. Kur tik eisi: parke, miškelyje, net girioje pilna žmonių. Žibučių metas... Tokios grakščios ir lengvos, tokios mėlynos... Lyg dangus. Kaip gera vaikščioti samanų kilimais, kaip gera pamatyti seną gerą draugą, taip seniai nematytą, kaip gera jausti bėgančio vandens jėgą ir norėti pajausti dar didesnę, kaip gera mąstyti apie Zahirą neskubant, kaip gera kepti kotletus ir obuolių pyragą, kaip gera, kai atidarai pomidorų stiklainį... Kaip gera žiūrėti į dangų, kvėpuoti gaiviu pavasario oru, neskubėti keltis iš lovos ir mėgautis Didžiąja Savaite. Kaip gera sulaukti atostogų...