„Metų laikai“ Šokio teatre

Vakar buvau tokiam be galo spalvingam, be galo jaunatviškam šokio spektaklyje „Metų laikai“. Jame šoko Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokinukai, skambėjo A. Vivaldi muzika. Nors šiek tiek trūko kažkokio tai siužeto ir buvo nedidelių griuvimų bei klaidelių, apskritai buvo visai nieko. Jau minėta muzika, spalvingi kostiumai, be galo dailiai vaizduojamas lietus bei sniegas labai patiko. Na, o apie ką buvo spektaklis, nesunku suprasti ir neperkant teatre platinamos knygelės - šiame spektaklyje metų tėkmė scenoje gretinama su moters gyvenimu: maža mergytė virsta mergele viliokle, patirtį kaupiančia motina ir galiausiai – pasaulio paslaptis pažinusia žiniuone ragana. Pasakojama apie moteris - visas ir kiekvieną. 

Apie moterį, kurioje slypi maža mergaitė, mergelė, vilioklė, motina ir ragana žiniuonė. Moterį, kurios jėga – žemėje, įsiklausyme į gyvenimo ritmą, gamtos ciklus ir gyvybines energijas.

Moteris gali būti ir švelni, ir žiauri tuo pačiu metu. Jos paslaptis – jos pačios nenuspėjamume ir begalinėje stiprybėje, kuri dažniausiai atsiskleidžia netikėtu momentu. Jos planeta – Mėnulis, kuris valdo potvynius ir atoslūgius, žmogaus vidinę savijautą, augalų augimą bei gyvūnų elgesį.

Galbūt šis šokis net ne apie tai. Gal jis apie tas mergaites, merginas ir moteris, kurios yra šalia mūsų kasdien – apie mūsų mamas, dukteris, seseris ir žmonas. Apie mažus stebuklus, kuriuos diena iš dienos jos kuria. Kartais tai skaniausias pasaulyje obuolių pyragas, kartais – dukrai iš nieko pasiūta nuostabi suknelė. Stiprybė, kuri leidžia dienom naktim rūpintis savo vaikais arba tėvais. Šiluma, kurią moteris atneša į namus kaip žmona. Grožis, kuris priverčia pasukti galvą gatvėje.

Kadangi kaina nebuvo didelė (pigiausi bilietai 15Lt), spektaklis ne per ilgas (apie 45min), o emocijos išėjus - geros, tai džiaugiuosi, kad buvau, rekomenduoju ir tau. Galų gale, juk ten šoka, turbūt, būsimos Lietuvos baleto ir modernaus šokio žvaigždutės. Jei tik neemigruos.

p.s. nuotraukas pasiskolinau iš čia.