Kovo 8d. 20val. su keliais kolegomis iš darbo buvom New York Muzikiniame teatre, kur vyko šokio spektaklio „Romeo ir Džiuljeta“ premjera. Nežinau, kodėl organizatoriai skelbė, kad tai premjera - spektaklį jau rodė ir Rotušėje, ir internete štai video įrašą rasti pavyko:..
Spektaklis „Romeo ir Džiuljeta“ buvo sukurtas prikelti žinomą meilės istoriją naujam gyvenimui – šį kartą šviesiam, be smurto, nuoskaudų, tragizmo. Kitaip nei daugumoje pastatymų, kūrėjai siekė parodyti tyrąją ir gražiąją šios istorijos pusę, Šekspyro kūrinio emocionalumą, amžiną aktualumą. Visa tai atskleisti turėjo gatvės šokis derinamas su klasikiniu baletu.
Skamba puikiai, tiesa? Tad nė kiek nenuostabu, kad prieš eidama į spektaklį, skaičiau apie jį vien tik teigiamus atsiliepimus (tiesa, pačių organizatorių): profesionalūs baleto artistai, „sausakimša salė premjeriniuose spektakliuose ir teigiami atsiliepimai po jų tik patvirtina – tai naujas kūrinys, tikrai patraukiantis žiūrovą“...
Bet. Kokia buvo mano kolegų nuomonė po spektaklio?
„Bėgam iš čia, kol netyčia antras veiksmas neprasidėjo“
„Kaip iš siaubo filmo“
„Geriausia spektaklio vieta - kai viena iš gatvės šokėjų nepastebimai nušveitė savo nukritusius karolius į užkulsius“
„Arba labai labai labai lievas spektaklis, arba labai labai labai geras mindfuck'as“
Tai taip ir likom nesupratę. Už ką tie 27 litai su nuolaida. Kodėl trukmė tik 40 minučių. Kodėl nebuvo sinchrono , o suklydę šokėjai akivaizdžiai pasimesdavo. Kodėl rimtose vietose aktoriai vis tiek netyčia nusišypsodavo, o vienu metu net kalbėjosi ant scenos! Lyg mėgėjų pastatytas spektaklis, iš kurio išėjusi pasijutau lyg...apvogta.
Labai gaila taip sakyti, tikiu, kad tie visi profesionalūs šokėjai ir aktoriai labai stengėsi, bet man šis spektaklis - pats prasčiausias, kokiame tik esu buvusi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą