201401

Be galo jaukiai ir smagiai sutikti 2014, atrodo, jau įsibėgėjo kaip reikiant. Ir aš jau visą mėnesį gyvenu naujomis svajonėmis ir tikslais. Bandžiau visą sausį negert kavos - nelabai išėjo, „nusidėjau“ kokius 6 kartus (nelemtas kavos aparatas darbe), ir dar bandžiau kasdien po nuotrauką padaryt - nelabai išėjo... Fotkinau gal tik kokias 7-8 dienas, ir tai, veikiant kažką įdomesnio. Paprasčiausiai nepatogu nešiotis fotoaparatą (nusipirkau!), tai reiktų arba tokio mini, arba daugiau valios...
Tai taip po truputį įgyvendindama (arba ne visai) metinius ir mėnesinius tikslus, judu pirmyn, arba bent jau plius minus į tą pusę, kur noriu būti metų gale. Kad nereiktų nejaukiai jaustis, kad va, metai prabėgo, o nieko ypatingo lyg ir neįvyko, nieko gero lyg ir nenuveikiau. Ne, kažkaip norisi, kad šių metų pabaiga būtų iš tiesų šventė - galėčiau švęsti ne tik faktinį metų galą, draugus šalia ir fejerverkus, bet švęsti ir tai, jog kažką padariau, pamačiau, atradau.

Ta proga jau džiaugiuosi nupirktais lėktuvų ir hostelių bilietais į Paryžių, naujomis pažintimis ir bilietais į Rygą, visa tai įamžinti turėsiančiu fotoaparatu. Atšventėm Ugnės gimtadienį Šiauliuose ir jau žinau, kad kovo 2d. bus „Ana Karenina“, kovo 8d. „Romeo ir Džiuljeta“, o balandžio 13 pamatysiu savo sesę. Ir tai dar ne viskas. Planuose ir Lenkija, ir Budapeštas... Pamažu pildosi mano kalendorius, ir vis labiau laukiu vienos ar kitos dienos. Nors gerai ir šiandien. Ir baseinas, ir žydintys narcizai ant palangės. Kartais jau kvepia pavasariu. Net makiažą mokiausi darytis. Ir smagu matyti, kad savo svajonių link juda ir artimiausi aplinkiniai: persikrausčius mamai pasikeitė mano(?) adresas Panevėžyje, viena draugė tekės, o kita susilauks vaikelio. Sesė gavo geresnį darbą ir gimtadienį švęs JAV, o V pakėlė algą. Valio.