baletas: Čiurlionis

Pažiūrėjus filmą „Laiškai Sofijai“, nejučia kilo noras apie Čiurlionį sužinoti daugiau. Todėl pasitaikius progai apsilankyti gana naujame, tik šių metų pavasarį LNOBT pasirodžiusiame Giedriaus Kuprevičiaus dviejų veiksmų balete „Čiurlionis“, iš karto ta proga ir pasinaudojom.
Baletas modernus - šokėjai šoka be puantų, kas iš pradžių atrodo kiek keista. Kita vertus, spektaklis apie tikrus žmones: Čiurlionį, pirmąją meilę Mariją, draugą iš Lenkijos – Eugenijų. Spektaklyje taip pat figūruoja Bronislava, kuri Čiurlionį rėmė Varšuvoje, ir, aišku, žmona Sofija.

Spektaklyje atskleidžiama sudėtinga Čiurlionio asmenybė, pasakojama jo gyvenimo istorija. Nes ką mes iki šiol žinojome apie Čiurlionį?  Kad jis buvo kompozitorius, dailininkas, vedė rašytoją ir mirė jaunas. Mokykloje nutylėdavo apie psichikos ligas ir gyvenimo būdą - buvome per jauni. Na, o vėliau prie šių temų lyg ir nebuvo poreikio grįžti, atrodė, viskas jau žinoma...
Taigi balete - Čiurlionio asmenybės dvylipumas: menininkas ir beprotis, taip pat genijaus moterys, psichiatrinė ligoninė Pustelnike ir žaidimo mirties šachmatais scenos.
Gaila, bet didelio įspūdžio spektaklis nepaliko. Gyvenimo ir mirties šachmatų scenos pasirodė nuobodžios kaip ir visa pirmojo veiksmo antroji pusė. Šiek tiek pektaklį pagyvino Sofijos pasirodymai, tačiau vis tiek vis atrodė lyg kažko trūktų. Ir net ir pati baleto pabaiga, kuri dažniausiai įstringa bent kuriam laikui, buvo gana blanki ir.. šiek tiek nuvalkiota. Lietus, skėčiai ir juodais kostiumais apsirengę bei žvakutes rankose laikantys gedintieji atrodė gerai, tačiau vis tiek nebuvo kažkokio oho, dėl ko norėtųsi ateityje aplankyti šį baletą dar ir dar.