Dar viena opera Zagrebe, šį kartą ne tokia spalvinga - per kelias valandas pamatėm vos vieną šviesesnį - baltą - kostiumą, kurį vilkėjo Ofelija, kai...Bet nors ir tamsūs, negali sakyti, kad kostiumai negražūs ar neįspūdingi. Štai kad ir karalienės - Hamleto mamos kostiumas (nuotraukoje) - nuostabus! Plazda, blizga - kaip tikros karalienės apdaras.
Ir balsai solistų nustebino, ir ypač patiko vyrų choro intarpai. Taip galingai skambėjo! Ir muzika nuotaiką superinę kūrė, labai atitiko siužetą.
Bet. Buvo gal keturios mini pertraukėlės - kai veiksmas pasibaigia, uždanga nusileidžia, muzika nustoja groti ir...nieko. Ir šviesos neužsidega, ir girdisi, kaip po sceną laksto artistai, ir tu galvoji, kad na, gerai, juk galima duoti minutėlę artistams atsipūsti. Bet minutė prasitęsia į ilgas ir nuobodžias kelias minutes ir kai uždanga vėl pakyla, tu pamatai, kad...kad niekas iš esmės nepasikeitė. Ir taip spektaklio metu ne kartą, o net keturis kartus! Nežinau, sugalvota čia specialiai taip, ar kroatai tiesiog nemoka gražiai tų pauzių pateikti, bet visai nepatiko. Žiūri stebi susikaupęs įsijautęs, o tau pimp - ir nusileidžia uždanga. Ir žiūrėk į lubas, kol ji pakils. Fe. Ir tik vieną vienintelį kartą per tokią pauzę Ofelija išėjo ir nuostabią ariją atliko - net nustebau, kad arija, atliekama moters, gali skambėti taip gražiai.
Nepatiko ir kai kurios perspaustai juokingos scenos - pavyzdžiui, kai Hamleto tėvo šmėkla išlįsdavo. Mirt iš juoko galima vien pasižiūrėjus į ją, bet kai ištaria, kad „aš esu tavo tėvo šmėkla...“, vos susilaikiau nesusijuokus.
Ir vis dėlto. Hamletas - kol kas geriausia, ką mačiau Zagrebe. Ir pabaiga nustebino, ir arijos, ir choras, ir nuostabus šokio intarpas ir tas šmėklų gaudesys, rodos, sklindantis tau visai už nugaros. Super! Ir kroatams patiko - kaip keista bebūtų, šį kartą ir jie jau plojo atsistoję.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą