Išeinu su saule, grįšiu su lietum

Liepa prasidėjo ir lyja kasdien. Vakar jau galvojom, kad nutrenks. Žaibavo virš galvų, draskė medžius, o slėptis nelabai buvo, kur. Pievoje nėra stogų, o tie krūmai niekam tikę. Nuo žaibų gerai, bet nuo lietaus nekas.
O vis dėlto lašai šilti, išvaikė visus nuo mūsų „vietos“ ir nustojo. Kaip užsakius. Bet nesimaudėm, dienos ne tos. Valgėm picą ir vafliukus. Nemėgstu žodžio „vafliukas“... Po to pradėjo lyti, tai žaidėm kortom. Išmokau „21“. Grįžus gavau išbandyti naują šampūną, tai šiandien galvos nebeniežti. Atėjo dar vieno mėnesio 2 diena, tai gaminom bambukus ir gėrėm Sangria. Aš gėriau. Po to tik supratau, kad jau pagaminčiau ir viena, o tai reiškia, kad netyčia išbraukiau dar vieną iš „to do list“ punktų. The secret?
Po to įklijavom foto į albumą, o per tą laiką pasikeitė tvarkaraščiai ir nebebuvo autobuso. Ta proga sulaužiau vamzdį. Kad daugiau nieko nesulaužyčiau, ėjau pėsčiom. Per lietų. Pagalvojau, kad protingas žmogus būtų pasiėmęs skėtį ar bent lietpaltį, bet man tikriausiai patinka, kai kapsi. Lašai, nes kai anądien kaptelėjo ka-kas, atsimenu, kad nepatiko.
O dabar 15min. virto pora valandų, bet jau einu. Užmiegu su lietum.

Atsibusiu su saule.