Gadvaišai

Po to kai nutranzavom ir perbridę Dubysą atsiradome Gadvaišuose, V kaime šalia Seredžiaus, vienas nuotykis keitė kitą taip greit, kad papasakoti viską turbūt būtų neįmanoma. Todėl paminėsiu tik labiausiai įsiminusius dalykus.

Dubysa. Pakankamai srauni upė, kuria nuolat plaukia baidarės. Pilna žolių, pilna akmenų. Vietomis ją galima perbristi galvos nesušlapus, vietomis dugno aš jau nesiekiau, tik V kaip žirafa kokia vis nepasinerdavo. Patiko bristi prieš srovę, o po to maloniai plaukti pasroviui. Įsismaginus prisiminiau net kūlvirsčius visokius vandeny.
Spragės. Arba kitaip - laukinės braškės ir jų nesibaigiantis rinkimas. Kas vakarą vitaminų dozė su karvutės Margės pienu ir batonu. Čiobreliai, jų pjovimas ir galybė čiobrelių arbatos.
Šunys. Tobis, Dora ir Sabalas. O jau ta Dora kokia gražuolė!

Miljonai musių, uodų, erkių, žabalių, visokių vabaliukų. Net dabar, jau namie, vis rodos, kad kažkas kažkur ropoja.

Kaimiškas gyvenimas. Vanduo iš šulinio, salotos iš daržo, svogūnai iš daržo, krapai iš daržo, bulvės iš daržo, dešra naminė, pienas, sūris, varškė, sviestas, grietinė - iš karvės. Mėsa kiaulių, kiaušiniai vištų. Serbentų sultys. Vyšnios. Avietės. Grybai net!
Veršis. Tu įsivaizduok, atsikeli žmogus, susiruoši namo važiuoti, o tau pasako, kad tuoj karvė apsiveršiuos! Ir niekur nedingsi, ruoškis, imk virvę, reiks tą veršį traukt! Ar tu įsivaizduoji? Ir ar žinojai, kad pirmiausia iš karvės pasturgalio (na, pats supranti) išlenda veršio kojos, jas tuoj reikia apsukt virve, o tada, karvei stenant, traukt už tos virvės, kol išlenda veršio galva, o paskui ir visas veršiukas? Toks diiidelis, bet kruvinas, bejėgis... Penkiese tą veršį traukėm!!! O jis po valandos jau šokinėt kieme pradėjo. Anakletas, haha.

Šiaip gera kaime vasarą pabūt :) Grynas oras, upė, laisvė ir ramybė.