...arba mano prisiminimai iš tavo dienoraščio. Kad visada galėčiau juos paskaityti.
„Kartą, kai mano draugų ratui buvo kilusi grėsmė, mes sugalvojome pasaką apie saulės spindulėlius. Jos esmė ta, kad kiekvienas draugas yra saulės spindulėlis ir jis šildo aplinkinį pasaulį. Na, o kai draugai buriasi į vieną vietą, kai plečiasi draugų ratas, tuomet spindulėliai ima sudaryti saules. Saulių dydis priklauso nuo draugų-spindulėlių skaičiaus. Kuo draugystė stipresnė, kuo daugiau draugų, tuo saulė darosi ryškesnė ir labiau šildo. Be to, skirtingos saulės gali jungtis į vieną. Išvada tokia, kad kai turi draugų-saulės spindulėlių, būna geriau (šilčiau) ne tik pačiam, bet ir visiems aplinkiniam. Juk tik dėka saulės egzistuoja mūsų planeta.“
***
„Savaitgalis. Susitikimas su spindulėliais. Išvada, kad gerai bendrauti su žmogumi, dėl kurio pasitempi ir augi. Taip pat gerai būti tuo, dėl kurio pasitempiama ir augama. Idealiausia, kai stengiamasi tobulėti drauge, vienas dėl kito ir tuo pačiu dėl savęs. Išpildytas noras pereinant Senvagę ir nugalint baimę įlūžti (po viso to sekė keistas sapnas, kad ryte ėjome ledu, o vakare tas ledas jau buvo ištirpęs ir sapnuotas didžiavimosi jausmas, kad spėjom ir nepabijojom to padaryti). O kam tie šiaudai? Kad žuvys galėtų kvėpuoti.“
***
„Pasiilgau Medžio. Jau taip seniai prie jo buvau. Greit bus lygiai metai nuo tos dienos, kai pirmą kartą jį atradome. Tada dar buvo tvirta Trijulė. Ir buvo daug sniego. Ir džiaugsmo. Po to viskas pradėjo byrėti... Medis kai kuriems liko tik medžiu. Netektis. Nutrūkusios draugystės. O dar vėliau ašaros ir susitaikymas. Bei suvokimas, kiek daug netekau. Svarbiausia, kad tai praėjo ir vėl atsitiesiau. O dabar vėl ateina vasario antra pusė ir kovo mėnuo. Laikas, per kurį praėjusius porą metų kentėjau. Šiais metais pasistengsiu, kad patirčiau kuo mažiau liūdesio. Kai kuriuos dalykus reikia keisti, neleisti pasikartoti. O Medį būtų gerai aplankyti. Grįžusi į Panevėžį ne kartą galvojau ten nueiti, bet vis blogos oro sąlygos buvo. Įtariu, kad šį savaitgalį bus ne ką geriau, bet būtinai kada nors, kai tik bus tinkama proga. Jei ką, eisiu net viena.“
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą