2011 m. kovo 24 d., ketvirtadienis

Planetariumas ir kiti dalykai

Šiandien visai netyčia pasisekė aplankyti Planetariumą - jau seniai to norėjau, keletą kartų net bandžiau aplankyt, bet vis nepavykdavo. Na, o šiandien taip spontaniškai su Mar sumąstėm ir aplankėm: prisijungėm prie kažkokios tai pensininkų grupės ir patekom į seansą tema „Žvaigždės, planetos ir mes“. Jo metu mums rodė žvaigždes ir netgi kelis žvaigždynus, pirmą kartą pamačiau Mažuosius Grįžulo ratus ir išmokau, kaip juos atrasti.

Taip pat seansą vedusi moteris rodė Origono, Kasiopėjos, zodiako ženklų žvaigždynus, šiek tiek pasakojo jų istorijas.
Vėliau kalbėjome apie planetas, jų skirtumus ir panašumus, buvo papasakota apie įvairias keliones į planetas, taip pat į mėnulį. Sužinojau, jog Veneroje gyvybei egzistuoti sąlygų absoliučiai nėra - 400 laipsnių karščio temperatūra, lavos paviršius ir kažkokios tai nuodingos dujos. Marse taip pat šiuo metu gyvybės nėra, bet, kaip buvo mums pasakyta, lyg ir randama įrodymų, jog gyvybė šioje planetoje kažkada vis tik egzistavo. Toliau - Saturnas, Neptūnas ir netgi Plutonas - nors ir toli nuo saulės, šios planetos ne mažiau įdomios. Ir dar apie daug dalykų buvo kalbėta ir, nors daug kas jau buvo girdėta, tačiau vis tiek įdomu.
Tik 2 dalykai nelabai patiko - tai nepatogios kėdės toje Žvaigždžių salėje bei to seanso vedėja, kuri kartkartėmis pasakojo tokiu tonu ir terminais, lyg salėje būtų sedėję ne suaugę žmonės, o darželinukai.
Tačiau nepaisant to, visiems tikrai rekomenduoju Planetariume bent kartą apsilankyti, jau vien dėl to, kad studentams bilietai su nuolaida - po 7Lt. :)


Po Planetariump pradėjo lyti, tad turėjau progą išsitraukti savo naująjį geltonąjį skėtį, kuris, nors ne itin tvirtas, man vis tiek labai patinka ir nuotaiką kelia. Taigi pasislėpusios po skėčiu nužygiavome į „Pomodoro“ piceriją Vilniaus g., kuri nuo šiol yra numeris 1 mano nemėgstamiausių picerijų/kavinių/restoranų ir apskritai maisto įstaigų sąraše. Vienintelis patikęs dalykas ten - aplinka. Tačiau visa kita - kainos, maisto skonis ir ypač aptarnavimas - klaiku. Užsisakiusi vieną patiekalą gavau kitą, už kurį tik išsikvietusi padalinio vadovę išsikovojau teisę nemokėti ir tik tada man buvo pasiūlyta tą patiekalą pakeisti kitu - tuo, kurio iš tiesų norėjau. Aišku, po maždaug valandos laiko visas apetitas buvo išgaravęs ir nuotaika dingusi. Žodžiu, nuo šiol į „Pomodoro“ neisiu.

Po „Pomodoro“ grįžau į baraką - o ten - įnamis. Vienas šlykščiausių mano pažįstamų žmonių. Nors žino, kad yra nepageidaujamas, vis tiek turi drąsos pas mus lankytis ir elgtis kaip namie: klykauti, žiūrėti „redtube“ ir dar velnias žino, ką išdarinėti... O juokingiausia, kad barake net ir sienos turi ausis, todėl net kai nebūnu Vilniuje, apie įnamio žygdarbius kaip mat sužinau ir nuo jų mane pykina. Šiuo atveju visai čia tiktų O. de Balzako mintis, kad "Toji ypatybė visur jaustis kaip namie yra būdinga tik karaliams, prostitutėms ir vagims." Na, įnamis tikrai ne karalius, o va keletą mikrobangių iš savo bendrabučio jau yra išnešęs...

Vakare dar „užlūžo“ kompiuteris ir, atrodo, tuo šios dienos nesėkmės ir baigėsi. Dar valandėlė ir žiūrėsiu filmą (žinau žinau, jau seniai rašiau į filmų blog'ą, bet pažadu greitu metu tai padaryti - filmų paskutiniu metu pažiūrėjau visgi nemažai), na, o rytoj - nauja diena, nauji renginiai universitete ir.. ir mokytis jau rimčiau reikės pradėti - visgi koliai ir sesija jau ne už kalnų.
Ai, dar iš beta.lt gan pigiai nusipirkau bilietą į Klaipėdą ir atgal. Tai greitu metu, kai tik šiek tiek atšils orai, planuoju aplankyti tą kraštą. Pasiilgau jūros...

nuotraukos iš čia ir čia.

2011 m. kovo 20 d., sekmadienis

Pož(i)eminiai skaitymai: pasakėlės iš rūsio

23-as Ąžuolas
Vakar, netikėto Linutės pakvietimo sulaukusi ir besivadovaudama pora naujų savo   principų ( 1. - neatsisakyk susitikti su seniai matytais draugais, 2. -  neatsisakyk įdomių renginių/naujų potyrių), mečiau visus savo mokslus ir patraukiau į Šv. Kazimiero bažnyčią (rūsio salę), kur vyko pož(i)eminiai skaitymai - savo poeziją ir prozą skaitė įvairaus plauko studentai, keli svečiai, taip pat grojo niekada lig šiol negirdėta grupė „23 ąžuolas“.
Visų pirma kas įstrigo - tai tas „rūsys“, kuris taip priminė Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedros kriptą ir viską, kas ten buvo patirta, išgyventa. Žvakės, gitara, baltos sienos ir daugybė jaunų žmonių - na, kaip neprisiminsi... Pažadėjau sau būtinai dar kada nors ten apsilankyti.
O patys skaitymai labai įvairūs, nuo keistų pasakojimų apie XX ir XY, gyvenančius ant raudono žveries kailio, įsiminusio eilėraščio „Šį vakarą tiktų įrėmint“, iki žavingos Indrės Valantinaitės kūrybos ar linksmo(?) Karolio Klimo pasakojimo "Kur pradingo Tomas Morisonas?“, kurį gali paskaityti čia
Vis dėlto, nors renginys turėjo trukti tris valandas, išbuvau to laiko tik trečdalį - šalta ir nepatogu buvo sėdėti ant to „rūsio“ laiptų, o ir kai kurių „menininkų“ kūrybos beklausant atrodė, jog arba tai pamišėlio (girto žmogaus) parašyti kliedesiai, arba aš jau visai nieko nebesuprantu...

O gal ne tai, gal aš tiesiog jokiam renginy iki galo išbūti nebegaliu?..

Nuo galvojimo didėja galva, didelė galva nemadinga, o kas nemadinga - kaip ir nereikalinga.

Nuotrauka iš čia.

2011 m. kovo 19 d., šeštadienis

Login 2011: nenusisekusi savanorystė

„Login“ – tai didžiausia interneto tendencijų konferencija Baltijos šalyse. "Login" istorija prasidėjo 2007 m., kai įvyko pirmoji Lietuvos tinklaraštininkų konferencija, sukvietusi per 130 blogerių. 2008 m. interneto entuziastams skirtas renginys pasivadino "BLOGin" ir sulaukė per 400 dalyvių.
Dar po metų organizatoriai sukvietė ne tik tinklaraščių autorius, tačiau ir verslo įmonių atstovus bei visus interneto mėgėjus, o konferencija pasivadino "Login 2009", kaip vadinasi ir iki šiol. Per penkerius metus konferencijose "Login" savo paskaitas skaitė tokie garsūs atstovai kaip Steve Chazin ("Apple"), Alex Hunter ("Virgin"), Ilja Laurs ("GetJar") bei daugybė kitų.

 Per Peter Sunde pranešimą

Taip išėjo, kad sumaniau pasavanoriauti kovo 17-18d. vykusioje Login2011. Susirinkome kovo 16g. litexpo įvairių darbelių atlikti, o išėjo taip, kad, apart kelių plakatų pakabinimo, nuo 10h ryto iki 16h vakaro niekas praktiškai nevyko - savanoriai, o tarp jų ir aš, slampinėjome nuo vienos litexpo konferencijos salės iki kitos ir atgal, skaitėme specialiai Login konferencijai atvežtus "Versus" ir "IQ" žurnalus, žaidėme šaškėmis ir tiesiog deginomės prieš saulę ant „pušku pušku“ sėdmaišių. 16h pagaliau atvažiavo visos „Login 2011“ maišelių sudedamosios dalys - mineralinio vandens buteliukai, apelsinai, įvairūs žurnalai, reklamos, dalyvių kortelės ir pan. Tada startavo kovejeris - per 4 valandas sudėjome daugiau nei 2000 dalyvių maišelių, o ranka nuo apelsinų dėliojimo skauda iki šiol. Vėliau tuos maišelius sukabinome rūbinėje, ant maišelių dar sukabinome rūbinės žetonėlius ir 21h išsiskirstėme.. Tiesa, neilgam - kitą rytą 8h jau vėl turėjome būti litexpo. 
Taigi kovo 17d. ryte atlikome dar kelis pasiruošiamuosius darbus, sustojome kas į kasas, kas į info punktus, kas į rūbinę ir... ir konferencija prasidėjo. Sukabinau/nukabinau galybę paltų, striukių, net kailinių rūbinėje tądien, išdalinau šimtus „Login 2011“ maišelių, sveikinausi su vaikais, su senyvo amžiaus žmonėmis, studentais ir TV pasaulio „žvaigždutėmis“. Netgi draugų netikėtai sutikau! Taip pat pabuvau „ “ pranešime, kurį skaitė Peter Sunde(The Pirate Bay, Flattr.com), taip pat „ “ pranešime, kurį skaitė

 
Andrius Iškauskas 

Andrius Iškauskas (AAA Baltic Service Company) ir dar keliuose kituose po truputį, kurių vieni paliko įspūdį, o kitų jau beveik nepamenu. Tik tas nuovargis nuo darbo rūbinėje, nuo lakstymo kabinant nuorodas į konferencijų sales (dalyviai vis klausinėjo, kur jas rasti) labai nuvargau. Taip pat nepatiko kai kurių iš organizatorių požiūris į savanorius - kad savanoris lyg vergas turi dirbti ne tik be poilsio nuo 8h ryto iki 6h vakaro, bet ir nevalgęs - kadangi žadėtų pietų savanoriams „už indėlį į Lietuvos internetą“ taip ir negavome. Visa laimė, kad buvo šiokia tokia valgykla litexpo, kurios šiaip irgi nerekomenduoju - brangu, neskanu.
Būtent dėl šių priežasčių iškart po konferencijos išvažiavau: vakarianiauti ir pulo žaisti, o kitą rytą , kovo 18d., 6 ryto nebeatsikėliau ir į litexpo nebegrįžau. Buvo dar įdomių pranešimų, kuriuos norėjau aplankyti, tačiau nuovargis ir šioks toks pasipiktinimas padarė savo.

2011 m. kovo 4 d., penktadienis

Pavasaris ir pokyčiai

Šįmet, skirtingai nuo praeitų metų pavasario, pražiopsojau narcizus - pamačiau juos parduotuvėje tada, kai buvo pardavinėjami jau su akcija - mat vysti pradėjo... Taip pat turiu daugiau laiko nei pernai. Na, šiaip tai mokslų nuolat prisikaupia, tačiau šiek tiek pasikeitė mano požiūris į juos - „ką gali daryt rytoj, niekad nedaryki tuoj“. Aišku, čia toli gražu ne visais atvejais taip, bet esmę tikiu, kad supratai.
Maža to, šiek tiek pasikeitė požiūris ir į draugus. Supratau, jog neverta laikytis įsikibus žmonių, kuriuos laikai gerais (geriausiais) draugais ir sieji su jais ateitį, tuo pačiu ignoruodamas faktą, jog tu galbūt jiems visai nereikalingas. Nuo šiol turėdama laisvą valandėlę ar šiaip, sugalvojusi įdomios veiklos, kreipiuosi į kitus žmones arba darau tai viena. Nusibodo būti ta, kuri pasiilgsta.
Ir jausmas geras - jau dabar turiu porą naujų žmonių, kurie man patinka ir su kuriais įdomu bendrauti. O smagiausia, jog jie gyvena visai čia pat (taigi norint susitikti nereikia trenktis į kitą miesto galą), be to, jie taip pat žino, kas yra LJD arba uzufruktas. Dabar esu ta, kurios pasiilgsta.
Gavau stipendiją. Juokingi tai pinigai, bet vis tiek - pirmoji sunkiu darbu uždirbta stipendija! Jė. Ir jau nusižiūrėjau vieną žavų daiktą, kurį būtinai įsigysiu už tuos pinigėlius - dar vienas šio pavasario pokytis bus.
Taip pat, kai tik baigsiu „Kauliukų žmogų“, skaitysiu kelias, gal ir ne genialių autorių, bet visai įdomias knygas, kurios, reikia tikėti, dar daugiau pokyčių šį pavasarį padės įgyvendinti. Pagaliau turiu viziją (nors ir labai neryškią dar) kokią save norėčiau matyti po 10 metų + pavasaris - ar gali būti geresnis metas pradėti ją įgyvendinti?


***
Ateičiai apie orą: medžiai apšerkšniję, sniego yra, nors šaligatviai be jo. Vėjas pučia, rankytės dar šąla. Rytojui sinoptikai pranašauja sniegą ir vėją.

***
Nuotrauka iš čia.