Kam man jis?
Kad turėčiau, kur nuo visko pasislėpti, kai noriu pasislėpti, kad ta vieta būtų žinoma (ne)tik man ir turėtų stogą.
Kur jis stovėtų?
Pirma mintis, ateinanti į galvą - pamiškė, kur kadaise su seneliu stebėjome Šernus. Tačiau iš tiesų namelis turėtų būti kažkur netoli namų. Kad namai man matytųsi, o aš jiems ne.
Ar ten gyventų (dar) kas nors?
Šiąnakt sapnavau, kad visur vedžiojuosi ožkytę. Po miestą, pro Drugel namus.
Mažą, išsigandusią, vilnoniu siūlu vietoj grandinės pririštą. Bet realiai auginčiau žuvytes.
Kaip atrodytų namelis?
Balkonas aplink visą namelį, teleskopas. Durys ir keturi langai - visoms pasaulio šalims po vieną. Gal tik šiaurinį retkarčiais užstatyčiau spinta.
Namelio viduryje šiltas kilimas, palei sienas - akvariumas mano žuvytėms, supamoji kėdė, knygų lentyna, stalas. Pagal kitas dvi sienas stovėtų sofa, pianinas, molbertas. Ant sienų kabėtų nuotraukos, ant lubų išdėliočiau fosforinį Persėjo žvaigždyną arba visą žvaigždėlapį.
Dar namelyje būtų arbatinukas ir dekoratyvinių pagalvėlių bent penketas. Ir patefonas. Ir...
Nebūtų ten viso to, namelis būtų mažas.
1 komentaras:
Graži nuotrauka :)
Rašyti komentarą