šeštadienis, lapkričio 22

3

Viena dienų, kai nieko nežinau, kas bus ir ar bus. Ar važiuosim į parduotuves, ar eisim į gimtadienį, ar susitiksiu su drauge ir ar tas susitikimas bus malonus. Pastaruoju metu brangiausieji yra linkę persistengti, po ko net matyt jų nebegaliu. Todėl meluočiau, jei sakyčiau, jog nebuvo abejota draugyste, kas lėmė „mažiau atvirumo ir daugiau atsargumo“ su tam tikrais žmonėmis. Nesidžiaugiu tuo, bet bent jau jaučiuosi saugi, kas šiuo metu man itin svarbu.

***

Už lango taip smarkiai sninga. Argi negražu? Baltos, tyros, sidabrinės žiemos rūbo spalvos. Pasakiški jos ledo raštai, išrašyti languose. I gilų miegą panirusi žemė. Žėrinti eglės skara, geltonas zylės rūbelis, raudona sniegenos prijuostė! Debesys pūkų, kuriuose taip knieti išsivolioti ir dangų papuošti angelais. Nulipdyti pirmąjį sniego senį, sukelti Pirmąjį Sniego Karą. Galbūt bus proga tam šį vakarą. Bet kad taip dabar!

***

3 metai, Drugel.
Ir šiandien nieko negali būti svarbiau.

4 komentarai:

Aurimas Nov rašė...

O taip. :) Sniegas sniegelis.:)
beje, su Techaso pergale, jei žiūrėjai varžybas.:)

just rašė...

Nežiūrėjau, užimta diena buvo, bet vistiek ačiū :)

Inflatera rašė...

"kas lėmė „mažiau atvirumo ir daugiau atsargumo“ su tam tikrais žmonėmis."
Just, o kaip su manim? Tik atvirai. Per mažai mes bendraujam, ryškiai :/

just rašė...

Per mažai, galvojau apie tai, kai ėjau iš tavęs anądien. Kaip koks vaikas, gavęs saldainį, čiužinėjau patenkinta ledu ir mąsčiau, kaip beprotiškai buvau pasiilgusi tos ramybės, tos pakilios nuotaikos, kuri užplūsta pabuvus su tavim. Gal kai kone kasdien susitikdavom senais laikais, ta pakili nuotaika buvo lyg savaime suprantamas dalykas, o tačiau dabar tavo spindinčių akių, nuotaikingų pasakojimų, įspūdžių, savotiško mąstymo, netikėtų išvadų, nuotykių, kur patirdavom kartu, ir dar daugybės dalykų tikrai trūksta.

Kita vertus, nėra ko stebėtis. Tu užsiėmusi studentė, na, o aš irgi užsiėmusi. :D Belieka tinkamai pasinaudot laiku, kai pavyksta susitikt, na, o ateity gal sulauksim ir geresnių sąlygų.
Hope so.

Kalbant apie atsargumą, tai tikriausiai(bent jau šiuo metu nieko daugiau nesugalvoju) tik apie Ugnių privengiu kalbėt, bet manau, kad supranti, o kas dėl atvirumo, tai visada atvirai būna, tik tiek, kad gal mažiau tau pasakau nei anksčiau. Mat kai kas nors nutinka, tai norisi gyvai papasakot, o kai susitinkam, atrodo nebe taip ir svarbu. Ypač tai liečia liūdnus ar skaudžius dalykus, kadangi jei jau susitinkam retai, tai norisi, kad tie susitikimai atneštų daugiau teigiamų emocijų, džiaugsmo, o ne...