Vos tik paskutiniai automobilio galą žymintys žibintai pasislepia už kampo, naktiniai „latte“ pasisedėjimai tęsiasi. Ir tikriausiai tęsis dar ilgai, na, nebent sveikata pasakytų griežtą ne arba prarasčiau savo žibintus.Be įprastų kavos gėrimo, rašinėjimo ir skaitymo ritualų, šiąnakt dar ir žvaigždžių lietų užsigeidžiau pamatyti. Juk taip gražu, neįprasta ir net romantiška. Vis dėlto, pora valandų, praleistų užvertus galvą „ad astra“, pasibaigė tik mojavimu mėnulio mergaitei(išmuškit man tą kvailą pasaką iš galvos) ir nuosprendžiu pačiam mėnuliui: jis tikrai visai nieko. Jei nugalėsiu aukščio baimę, vieną dieną(ar naktį) aš ten nukeliausiu.
4 komentarai:
Aha, gaila, kad nesimatė žvaigždžių lietaus, bet dar bandyk lapkričio 19 dieną ;) O su naktinėjimais nepersistenk. Aišku, labai šaunu būna naktinėt ir daug visko galima nuveikti, bet mergyt, viskas proto ribose turi būt. Žinok, pastebėjau, kad ir dieną būna visai gerai praleisto laiko :)
Matai, dieną mokslai, įvairūs reikaliukai, pramogoms ne kažin kas ir belieka. Aišku, vasarą kitas reikalas, bet žiemą naktis - pats tas laikas pasinert į save ir savo pomėgius. :)
oi, Just...
gražu tai tikrai, bet sveikata tik viena ;]
bet jei mane nutrenks automobilis, tada kas bus svarbiau? Ar kad buvau sveika, ar kad žiopsodama į žvaigždes jaučiausi laiminga? Ok ok, ne pats geriausias pavyzdys. Aš tik... Na, supranti.
O šiaip ačiū už rūpestį. Aš irgi tave myliu, giminaiti. ;)
Rašyti komentarą