Kaip keista, kad tiek nedaug žmogui reikia. Apelsino, katės ant kelių, gero filmo. Juk nedaug, tiesa? Bet kartais to daugiau nei pakanka, kad, visą dieną neradusi sau vietos, griūčiau ant lovos grojant besibaigiančio filmo muzikai, žiūrėčiau į dangų ir tyliai šypsočiausi. Iš naujo patirčiau vilties jausmą. Jausmą vilties, ramybės ir laimės.
4 komentarai:
Nepagalvoji, kad reikia tik geros nuotaikos? :) Galbūt pašnekovo... :)
Visas laimės sąlygas susikuriam patys. Jei pasakysi sau "Iki pilnos laimės man užtenka saulės", tai taip ir bus. Tik reikia tikėt tuo ką sakai.:)
Gerą nuotaiką ne taip paprasta susikurti, o pašnekovą rasti. Būna, reikia, o, nors griūk negyvas, vistiek nėra.
O dėl laimės, tai pritariu visom keturiom. Ir vis dėlto, jei viskas būtų taip paprasta, tikriausiai visi ir nuolat būtume laimingi. :) deja.
Kartais gyveni ir nežinai kuo džiaugtis,bet kai atsiranda laiko ir pažiūri į paprastus daiktus kitaip...tuomet manau ir ateina laimė;D...
Rašyti komentarą