Havajuose yra tokia vieta, kurią vadina "Tualetu". Tai didžiuliai vandens sūkuriai, kurie atsiranda, kai susiduria prasidedantys ir atslūgstantys potvyniai. Vanduo vis sukasi ratais, tarytum nuleistas tualete. Jei ten netektum jėgų, iškart panirtum po vandeniu, o tada sunku vėl išplaukti į paviršių. Kartais, - tai priklauso nuo bangų, - galima niekada neišplaukti. Na, štai, esi po vandeniu, tave plaka bangos, ir tu nieko negali padaryti. Mosikuodamas rankomis sau nepadėsi. Tik neteksi jėgų. Niekada nebuvai toks išsigandęs. Tačiau nenugalėjęs tos baimės, niekada netapsi tikru banglentininku. Turi pažvelgti mirčiai į akis, iš tikrųjų ją pažinti, po to nugalėti. Kai tave įtraukia tas verpetas, pradedi galvoti apie įvairiausius dalykus. Tarytum susidraugauji su mirtimi, iš širdies su ja pasikalbi.
***
Visi prarandame ką nors sau brangaus. Prarastos progos, prarastos galimybės, jausmai, kurių niekada nesusigrąžinsime. Štai ką reiškia būti gyvam. Tačiau mūsų galvose yra mažas kambarys, kur mes saugome prisiminimus. Jis primena knygų saugyklą bibliotekoje. O norėdami suprasti, ką jaučia mūsų širdis, turime nesiliauti gaminę naujas nuorodų korteles. Retsykiais turime nuvalyti dulkes, įleisti gryno oro, pakeisti vandenį gėlių vazose. Kitaip tariant, tu amžinai gyvensi savo bibliotekoje.
***
Laikas tave prislegia kaip senas, neaiškus sapnas. Tu nesiliauni judėjęs, mėgindamas prasprūsti. Tačiau net jeigu nueitum į pasaulio kraštą, negalėtum išsigelbėti. Bet vis tiek turi ten nueiti - į pasaulio kraštą. Kažko negalėsi padaryti, jei ten nenukeliausi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą