Šiandien mano sesutės gimtadienis(su švente tave, jautuk brangiausias(:). Todėl nors diena buvo labai sunki, ypač matematikos kontrolinis, kurio iš 11 uždavinių išsprendžiau gal tik 4. Ne dėl to, kad nemokėjau, bet... Ačiū už tai nelemtam pokalbiui ne laiku. Ir vis dėlto aš tikiu, kad viskas dar bus gerai.
Taigi, nors diena buvo labai sunki, o ir naktis prieš tai nemiegota, tačiau įvykiai po pamokų atpirko viską. Taip seniai jaučiausi tokia atsipalaidavusi ir tokia nerūpestinga. Ir taip linksma buvo stebėti pagal Merfio dėsnius krentantį tortą, kalbėtis apie įvairius latviškai vokiškus „dirstelėjimus“[ :) ], meteorizmus ir jų pasekmes, apie tai, kaip atrodyti turi „tikra močiutė“(tokia pilnesnė, kad būtų, ką apkabint ir būtų ne kieta), apie donorystę ir apie tai, koks turėtų būti tobulas vaikinas ir kad vis dėlto tobulų nenorim. Ir dar apie daug ką... Ir taip buvo gera užsimiršt. Pasvajot. Pasi(nu)sišnekėt. Ačiū jums.
Grįždama namo mąsčiau ir supratau, kad įvyko lūžis. Bent jau dabar manau, kad įvyko. Parašysiu Tau asmeniškai apie tai. O visa kita... Laikas parodys.
Visiems gero vakaro ir saldžių sapnų:)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą