Taip, matyt, taip ir yra. Mokykla, namų darbai ir visa ta rutina tikriausiai mane išvargino. Savaitgaliai, tiesa, visada vis kitokie, bet... Vakar vakare turėjau įtemptą pokalbį, po kurio dar ilgai neužmigau. Ir naktis buvo tokia tyli, tokia paslaptinga, tokia tinkama apmąstymams. Ir aš mąsčiau, ir gan ilgai, kol galų gale nuovargis padarė savo. Sapnavau draugo(?) sesę. Laikiau rankose fotoaparatą ir stovėjau prie scenos, ant jos - kažkoks keistuolis dainininkas. Hmm... Sapnavau dar šokius. Keista kažkaip be jų...
Pabudau anksti ir labai nerami. Viskas ėjosi puikiai, tik kažkas, kažkas didelis ir svarbus neleido man džiaugtis. Ir nors pasivaikščiojimas su Plunksnučiu, gėlių gausybė ir įvairovė šildė mane, taip pat apsipirkti buvo smagu, tačiau... Ir štai dar vienas pokalbis, visai ką tik įvykęs, mane pribaigė galutinai. Pastaruoju metu brangūs žmonės mane skaudina. Nežinau, ar jie to nesupranta, ar jiems nerūpi, tačiau tai vis tiek gana nemalonu. O gal ne, gal aš tik pavargus...
Pabandysiu pailsėti. Po to bus matyt.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą