Panevėžys - Anykščiai - Utena - Linkmenys - Palūšė - Ignalina - Meironys - Puziniškis - Ginučiai - Stripeikiai - Kirdeikiai - Tauragnai - Utena - Ukmergė - Panevėžys.
Aplankyti objektai:
Ežerai: Žiezdras - Lūšiai - Žaliasis - Paplovinis - Dringykštis - Asalnai - Asalnykštis - Tauragnas...
Kiti: Puziniškio ąžuolas - Palūšės medinė bažnyčia su varpine - Paminklas kompozitoriui M.Petrauskui - Medinių skulptūrų ansamblis - Botanikos takas - Ginučių vandens malūnas - Ladakalnis - Bitininkystės muziejus...
Nakvynė:
Ekologinio švietimo centro svečių namai.
O dabar šiek tiek plačiau apie viską :)
Žodžiu, išvažiavom iš Panevėžio anksti ryte, kadangi mūsų tempais iki Ignalinos - 3 valandos kelio. Važiavom pro Anykščius, nes tikriausiai tai trumpiausias kelias, be to, keliu Anykščiai - Utena tiesiog privalo pravažiuoti kiekvienas vairuotojas. Kalniukai, posūkiai, siauras keliukas ir nedaug ženklų - niekada negali žinoti, kas tavęs laukia. Aplenkę Uteną sukam į 111 kelią ir važiuojam iki Linkmenų, pakeliui dar sustodami prie Žiezdro ežero atsipūsti. Toliau - posūkis į kairę ir tiesiu taikymu į Palūšę. Palūšė - mažas kaimukas prie Lūšių ežero, tai pasistatom savo mašiniuką ir viską apžiūrim: medinę bažnyčią, paminklą Petrauskui, akmens amžiaus gyvenvietę.
viena iš medinių skulptūrų Lūšių ežero pakrantėje
Tuomet jau beveik pietūs, tad važiuojame ieškoti savo nakvynės vietos - Ekologinio švietimo centro. Jis yra iškart už Palūšės, pakeliui į Meironis. 80Lt dviems ir gauname puikų mažą "butuką": kambariuką su dviem lovomis + virtuvėlę + dušą + koridoriuką, jungiantį viską, kas paminėta. Be to, ten yra TV (tiesa, mūsiškis kažko neveikė), šildymas (galima pačiam pasireguliuoti), patalynė, indai, virdulys, rankšluosčiai ir pan., kieme - šašlykinė ir nemokamos valtys, kuriomis galima pasiirstyti vos už minutės kelio esančiame Lūšių ežere. Be to, viską saugo Falk Security. :D Ai, o kas su vaikais, tai dar yra sūpynės ir smėlio dėžė. :) Čia pat auga gysločiai, melisos, avietės ir erškėčiai, iš kurių pasidarome nepaprastai skanią ir sveiką arbatą. Be to, visiška ramybė, izoliacija. Galima pasivaikščioti 1,5km Botanikos taku iki Palūšės arba tokiu pat atstumu į kitą pusę - iki Meironių.
vidury Lūšių ežero
Pati Ignalina niekuo neypatinga, na, bent toje pusėje kur geležinkelis, Maxima ir Norfa. Tačiau paėjus miestuku per Laisvės aikštę tolyn, link gimnazijos, prieisi Paplovinio ežerą, kur jau visai gražu. Pavakarieniauti galima ten pat esančiame viešbutyje-restorane „Žuvėdra“. Ir kainos nesikandžioja, ir vaizdas gražus...
Kitą dieną traukiam tolyn Meironių link, užvažiuojam į Puziniškius apžiūrėti Puziniškių ąžuolo, kuris auga ant pakankamai aukštos kalvos, nuo kurios dar ir puikus vaizdas atsiveria. Tik keliukas iki tų Puziniškių prastas, daug kur smėlis, tai šiek tiek baisu buvo, kad neužklimptume. Po to - į Ginučius ir Ginučių vandens malūną. Tiksliau visi Ginučiai ir yra vandens malūnas, daugiau nieko įdomaus ten nepamatysi. O malūnas populiarus - tikriausiai ne tik dėl to, kad greitai švęs 200 metų jubiliejų ar kad saugomas valstybės kaip 19a. technikos paminklas, bet ir dėl to, kad ten veikia kavinė, be to, visai smagi vieta pasimaudyti. Ypač šeimoms su vaikais, kadangi negilu. Ai, be to, ten irgi galima apsinakvoti - 120Lt už dvivietį kambarį parai.
ant Ladakalnio
Toliau mūsų sąraše Ladakalnis - gana aukštas kalnas, garsus tuo, kad nuo šio kalno atsiveria nuostabi panorama - matosi net 6 ežerai: Linkmenas, Asėkas, Alksnas, Alksnaitis, Ūkojas ir Pakasas. Be to, Ladakalnis ir visas Šiliniškių gūbrys yra ledynmečio palikimas, todėl paskelbtas geomorfologiniu gamtos paminklu.
Bitininkystės muziejuje kasininkė tikina, kad viską apžiūrėti prireiks valandos. Apžiūriu per pusvalandį, tačiau apžiūrėti tikrai yra ką: nuostabios medžio skulptūrėlės, senoviniai aviliai ir dar keletas veikiančių, upelis ir sūpynės, visokie bitininkų rakandai, nuotraukos, knygos. Galima sužinoti, kokiu medumi nuo kokių ligų geriausia gydytis - pavyzdžiui, liepų medus puikiai tinka peršalimo ligoms gydyti, pienių medus puikiai tiks nusilpusiems ar senyviems žmonėms, o štai pievų žiedų medus padeda sureguliuoti žarnyno veiklą ir stiprina kepenis. Šio medaus čia galima ir įsigyti - 20Lt už kilogramą.
Bitininkystės muziejuje
Štai ir viskas. Iš Bitininkystės muziejaus sukame į Kirdeikius, o nuo jų - namo. Sustojam dar Utenoj pakeliui, kurioje iki šiol nebuvau išlipus, tai pasirodo, kad gan ramus/nuobodus miestas, kažkuo primenantis Ukmergę...
21:00 ir Panevėžys. Mes namie.
2 komentarai:
Patiko skaityti tavo įrašą. Labai norėčiau ten apsilankyti ir tikiuosi, kad kartu tai padarysime vieną gražią vasaros dieną :)
mano mylimiausia Lietuvos dalis po Kuršių Nerijos :)
be to, Gornučiai ne tik dėl malūno gražūs. bent man. jei daugiau pasivaikščiotum, rastum senus kolūkio pastatus. ir tada pagalvoji, kad nejau ir čia galėjo būti sovietmetis.
Rašyti komentarą