Šiukšlių sala

Šiandien, vartydama žurnalą, užtikau įdomų ir iki tol negirdėtą pavadinimą "pacific trash vortex" (liet. „Ramiojo vandenyno šiukšlių verpetas“), pagooglinau ir... Na, žinai, rezultatai pranoko lūkesčius.
Šiukšlių verpetas -  tarp San Francisko ir Havajų, šalia Šiaurės Amerikos pakrantės Ramiajame vandenyne iš šiukšlių ir atliekų susiformavusi gigantiška sala - kurios plotas, teigiama, prilygsta dviejų Teksaso valstijų plotui!

Šią salą sudaro daugiausiai plastikiniai buteliai, kurių, Kalifornijos pakrantės komisija apskaičiavo, masė jau viršijo tris su puse milijono tonų. Tris su puse milijono tonų. Šiukšlių masė - trys su puse milijono tonų!.. Įsivaizduoji?.. Tai didžiausias sąvartynas pasaulyje.
Tačiau plačiau apie tai nepasakosiu, kadangi radau superinį video, kur aiškiai ir per labai trumpą laiką (vos 2 minutes) paaiškinama šiukšlių salos esmė. Žiūrėk čia:

Mokslininkai teigia, kad vienintelis būdas atsikratyti šia sala (ir kitomis panašiomis) - sumažinti plastmasės patekimą į upes, jūras ir galų gale pasaulio vandenyną. Prie to prisidėti galime kiekvienas, pradžiai bent įsigydami medžiaginį maišelį pirkiniams, o plastiko butelius nunešdami iki tam skirtų konteinerių. Aš taip gyventi stengiuosi jau metus. O tu?

Luke Rhinehard: Kauliukų žmogus

Ką matai žiūrėdamas į knygos viršelį?...
Kai knygą skaitai pusę metų, tai prie jos taip pripranti ir su ja taip „susidraugauji“, kad kai baigi ją skaityti, užplūsta toks keistas jausmas, panašus lyg 5 sezonų serialą baigus žiūrėti.
Turiu tokį įprotį, dar mokyklos laikais išsiugdytą, knygą skaityti su pieštuku rankoje. Pieštuku žymiuosi patikusias mintis, puslapius rašausi ant lapuko, na, o baigusi knygą surašau visas citatas į tam skirtą sąsiuvinį.
Kas keista - nors šioje knygoje daugiau nei 500 puslapių, tokių patikusių minčių pasižymėjau vos kelias. Šiandien jomis ir dalinuosi, dar prieš tai truputį savanaudiškai primindama šią nuorodą, kurioje būtinai apsilankyk, jei nusprendei, kad knyga turi būti tavo.
- „Gyvenimas yra ekstazės salelės nuobodulio vandenyne; sulaukę trisdešimties retai matome žemę";
- „Nekintama tvarka yra prostitutė, atsiduodanti pagiriamiesiems tėvų tauškalams. Valdo tėvai, o jie apdovanoja už tai, kad visada viskas būtų taip pat. Taigi svarbiausia visada elgtis vienodai. Ir galop kankintis“;
- „Į kai kuriuos klausimus galima atsakyti bet kaip, tik ne abejojimu“;
- „Dažnas įsitikina nejaučiąs jokio siaubo ar pasidygėjimo, kai suvokia, kad apie tai, kas įvyko, niekas nesužinos.“

Gadvaišai

Po to kai nutranzavom ir perbridę Dubysą atsiradome Gadvaišuose, V kaime šalia Seredžiaus, vienas nuotykis keitė kitą taip greit, kad papasakoti viską turbūt būtų neįmanoma. Todėl paminėsiu tik labiausiai įsiminusius dalykus.

Dubysa. Pakankamai srauni upė, kuria nuolat plaukia baidarės. Pilna žolių, pilna akmenų. Vietomis ją galima perbristi galvos nesušlapus, vietomis dugno aš jau nesiekiau, tik V kaip žirafa kokia vis nepasinerdavo. Patiko bristi prieš srovę, o po to maloniai plaukti pasroviui. Įsismaginus prisiminiau net kūlvirsčius visokius vandeny.
Spragės. Arba kitaip - laukinės braškės ir jų nesibaigiantis rinkimas. Kas vakarą vitaminų dozė su karvutės Margės pienu ir batonu. Čiobreliai, jų pjovimas ir galybė čiobrelių arbatos.
Šunys. Tobis, Dora ir Sabalas. O jau ta Dora kokia gražuolė!

Miljonai musių, uodų, erkių, žabalių, visokių vabaliukų. Net dabar, jau namie, vis rodos, kad kažkas kažkur ropoja.

Kaimiškas gyvenimas. Vanduo iš šulinio, salotos iš daržo, svogūnai iš daržo, krapai iš daržo, bulvės iš daržo, dešra naminė, pienas, sūris, varškė, sviestas, grietinė - iš karvės. Mėsa kiaulių, kiaušiniai vištų. Serbentų sultys. Vyšnios. Avietės. Grybai net!
Veršis. Tu įsivaizduok, atsikeli žmogus, susiruoši namo važiuoti, o tau pasako, kad tuoj karvė apsiveršiuos! Ir niekur nedingsi, ruoškis, imk virvę, reiks tą veršį traukt! Ar tu įsivaizduoji? Ir ar žinojai, kad pirmiausia iš karvės pasturgalio (na, pats supranti) išlenda veršio kojos, jas tuoj reikia apsukt virve, o tada, karvei stenant, traukt už tos virvės, kol išlenda veršio galva, o paskui ir visas veršiukas? Toks diiidelis, bet kruvinas, bejėgis... Penkiese tą veršį traukėm!!! O jis po valandos jau šokinėt kieme pradėjo. Anakletas, haha.

Šiaip gera kaime vasarą pabūt :) Grynas oras, upė, laisvė ir ramybė.

Išeinu su saule, grįšiu su lietum

Liepa prasidėjo ir lyja kasdien. Vakar jau galvojom, kad nutrenks. Žaibavo virš galvų, draskė medžius, o slėptis nelabai buvo, kur. Pievoje nėra stogų, o tie krūmai niekam tikę. Nuo žaibų gerai, bet nuo lietaus nekas.
O vis dėlto lašai šilti, išvaikė visus nuo mūsų „vietos“ ir nustojo. Kaip užsakius. Bet nesimaudėm, dienos ne tos. Valgėm picą ir vafliukus. Nemėgstu žodžio „vafliukas“... Po to pradėjo lyti, tai žaidėm kortom. Išmokau „21“. Grįžus gavau išbandyti naują šampūną, tai šiandien galvos nebeniežti. Atėjo dar vieno mėnesio 2 diena, tai gaminom bambukus ir gėrėm Sangria. Aš gėriau. Po to tik supratau, kad jau pagaminčiau ir viena, o tai reiškia, kad netyčia išbraukiau dar vieną iš „to do list“ punktų. The secret?
Po to įklijavom foto į albumą, o per tą laiką pasikeitė tvarkaraščiai ir nebebuvo autobuso. Ta proga sulaužiau vamzdį. Kad daugiau nieko nesulaužyčiau, ėjau pėsčiom. Per lietų. Pagalvojau, kad protingas žmogus būtų pasiėmęs skėtį ar bent lietpaltį, bet man tikriausiai patinka, kai kapsi. Lašai, nes kai anądien kaptelėjo ka-kas, atsimenu, kad nepatiko.
O dabar 15min. virto pora valandų, bet jau einu. Užmiegu su lietum.

Atsibusiu su saule.