Nauja styga, nauji akiniai, nauji (labai) trumpi plaukai, nauja lova, auskarai, tašė. Persodinti kaktusai. Piniginė nauja.
Ir tarp visų naujų dalykų tas labai gerai pažįstamas rugsėjo pirmosios oras lauke. Vėjas, parudavus žolė ir medžiai ant lapų. Gilės. Kvapas... taip, būtent kvapas labiausiai.
Kvapas, kuris jau dvidešimt metų kasmet man praneša apie rudenį. Šiokią tokią pabaigą, ir pradžią.
Pabaigą visu pirma du mėnesius trukusio auklėtojos darbo šalia namų esančiame darželyje. Pabaigą pampersų keitimo, pasakų skaitymo, seilinukų plovimo, valgydinimo, rengimo prieš einant į kiemą ir grįžus iš jo, prieš einant miegot ir atsikėlus; šukuosenų mergiotėm darymo, grybavimo su mažaisiais - mat daržely tikrų tikriausi pievagrybiai auga! Vaikymosi pasiutėlių patvoriais, temperatūros matavimo ir vaistų girdymo sergantiems, „nupiešk man mamą, mane, tėtį ir sesę“ prašymų vykdymo, kasdienių frazių „verkti reikia, kai skauda“, „pažaidei, nebežaidi - susitvarkyk“, „susitvarkom ir einam plautis rankyčių“, „eik į tualetą ir tada rengtis“, „Ignai, Lukai, Martynai, miegok“, „Akvile, Gabriele, Rimante, nusisuki į sieną ir miegi“, „Ateik čia“ ir t.t. vartojimo, ėjimo į vaikiškus spektaklius tokius kaip „Čipolino nuotykiai“, mokymo kalbėti (kukulis, liepos mėn. atėjęs į darželį mokėjo sakyti tik „A“. Šiandien jis moka „B“, „Au au au“, „Ne“, ir „Ooo“), prasmingų pokalbių su vaikais ir viso kito. Ech, pasiilgsiu savo abiejų 9 ir 3 grupių. Auklyčių, auklėtojų ir visų vaikų. Laurynos, Vestinos, abiejų Lukų, Andrėjos, Rimantės, Igno, Evalduko, Benitos, Edgaro, Tomutės, Oresto su Deividu, Vikos ir visų kitų. 70 iš viso!
Pradžią antro kurso, bendravimo su naujai atėjusiais grupiokais, naujų erasmus studentų, naujo būsto - turėsiu dviejų kambarių buto dydžio namo dalį su uždaru kiemeliu tik sau ir dar „lovą“ bendrabuty! heh, pradžią.
Nors vis kažkaip atrodo, kad tai vis jau ilgokai užsitęsęs vidurys.
1 komentaras:
Tai ką, dbr kankinsi mane visa mėn su tais trumpais plaukai! Bral! Ei, žmonės! Nufotkinkit ją ir man foto atsiųskit! :) Rita, Asta, em, daugiau nepažįstu! Taigi help!
Na, darbas tau išėjo į naudą :) Įsivaizduoju kaip pasiilgsi tų vaikų :) Patikdavo po tavo darbo klausytis tavęs pasakojančios apie įvairius atsitikimus darbe, ypač apie tą kukulį :D
Rugsėjo 1, tai turbūt reikia džiaugtis kol ji mus liečia. Gaila, kad ne mokykla šaukia sugrįžti, o univeras. Pagalvojus, kad rugsėjo 1 taps, jau tikrai greitai, eilinė diena, tai pasidaro liūdna.
O savo apartamentus Vilniuje saugok! Kad būtų kur atvažiuoti! Ech... Jau ir dabar beprotiškai norisi ten būti.
Rašyti komentarą