Ruduo, lietus... Žolė suvargus
Ir pulkas augalotų vyrų.
Kas nori, tas mane ir spardo
Ir aš lekiu tenai, kur spiria.
Aš nežinau, kodėl, už ką
Mane iškart keliese puola,
Neėstų nė viena ožka
Žolės, kurioj randu aš guolį.
Sakykit, kaip man apsiginti?
Vėl vienas aš prieš visą būrį.
Visi akiplėšos žibintai
Tik į mane šįvakar žiūri.
Padovanokit man sparnus,
Dangaus žydrynę, žalią girią.
Tik smūgis, riksmas nedarnus
Ir aš lekiu tenai, kur spiria
Bet aš tyliu, aš gero būdo,
Tik va kaip skauda margus šonus...
Lyg džiunglėse paklydęs liūtas
Riaumoja kreivas stadionas.
Aikštės gale ne aukso vartai,
Pro juos pasprukt esu mėginęs,
Tačiau budrus pakrypęs sargas
Tų vartų man neatrakina.
Liūdnų slibinų dainas galite atsisiųsti čia.
4 komentarai:
Gražu!
*garsūs plojimai*
O ką daryt žaidėjam, kai jie gyvi?
:D
Pilnai tikiu, kad ir jie bando skrist.
;-)
M... Liudni Slibinai :)))
Aciu uz idomu dienorasti
Rašyti komentarą