Nuo pat pradžių žiedely trūko vienos akutės - lygiai taip, kaip ir mūsų bendravime. Išmestas žiedas buvo pakeltas, tačiau daugiau nenešiotas. Ateis diena, kai netyčia susitikę viską paliksim prie medžio.
***
Visą rytą skaitau knygą. Tikrą, kietu viršeliu, šiurkščiais storais puslapiais grožinės literatūros knygą! Ir taip gera, ir, rodos, vėl jaučiu norą rašyti. Piešti. Galvoje sukasi visokios idėjos.
Net pasiilgau tų laikų, kai neturėjau nei kompiuterio, nei muzikos grotuvo, o televizorius buvo sugedęs. Vasara ir kaimas, ir mes su pussesere prie tvenkinio skaitančios savo, paskui viena kitos knygas, o baigusios vėl keliaujančios į biblioteką naujų.
2010 m. sausio 31 d., sekmadienis
2010 m. sausio 29 d., penktadienis
Žiemos linksmybės
2010 m. sausio 13 d., trečiadienis
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)