Šiandien galvojau, kaip svarbu žmogų pakviesti. Į svečius, renginį, kavinę, pasivaikščiot – bet kur. Jis gal nesutiks, gal dažnai neateis, gal beveik niekada. Bet visada žinos, kad yra pakviestas. Gal kai tą vieną kartą jausis nesvarbus. Ar neturės kur eiti. Gal tas pakvietimas bus skęstančio šiaudas, ir vietoj to, kad liktų kentėt ar nueitų pasikart, jis nueis, kur pakviestas.
-
Kartais gerai pagalvoti. Niekur neiti, nieko neveikti, sėdėti ar gulėti ir galvoti. Leisti mintims tekėti, kiek daug visokių jų ateina. Nors retkarčiais nekontroliuoti. Paauglystėje galėdavau kelias valandas taip praleisti, ir dabar turbūt galėčiau.
2025-08-17
Ar būna, kad fiziškai jauti, kaip keičiasi požiūris? Kad jauti, kaip per kelias minutes dalykai, kurie buvo svarbūs, netenka prasmės ar nueina į antrą planą. Iš pavydo, per sukrėtimus ar tiesiog įgavus daugiau žinių. Ir kokią įtaką daro draugai – jų patirtys ir išsakytos mintys, kurios po to aidi galvoj dar ilgai.
Man kartais taip būna. Nelabai malonus jausmas, dažniausiai trukdo miegoti.
2025-10-26
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą